Diena, kurios NASA niekada nepamirš: radijo siųstuvai tyli – kosmose kilo maištas ()
Kas nutinka, kai žmonės kosmose praleidžia daugiau nei 84 dienas? Na, šios istorijos atveju – jie vieną dieną nusprendė pasiimti neplanuotą laisvadienį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1974 metų vasario 8 dieną baigėsi paskutinė „Skylab“ misija. Tai pažymėjo ilgiausią laiko, kurį žmonės praleido kosmose, pabaigą kosminėje stotyje. Tai taip pat pažymėjo įtemptos nesantaikos pabaigą.
Maždaug prieš mėnesį trijų pajėgų „Skylab 4“ įgula, pavargusi nuo įtempto NASA jiems nustatyto tvarkaraščio, paskelbė neplanuotą laisvą dieną ir išjungė visas savo komunikacines priemones su NASA. Jie „esą dieną praleido atsipalaiduodami, grožėdamiesi stulbinančiais Žemės vaizdais iš orbitos“, – rašo smithsonian.com.
Po tos dienos tylos jie pasiekė kompromisą su Žemėje esančia įgula. Astronautai pasiekė, kad jiems būtų sumažintas darbo krūvis, o tam tikras užduotis jie galėtų pabaigti pafgal savo susidėliotus tvarkaraščius. O NASA džiaugėsi, kad „Skylab“ misijos pabaiga įvyks kaip numatyta grafike.
Trys „Skylab“ misijos („Skylab 1“ buvo pačios kosminės stoties paleidimas), vykusios 1973–1974 m., Buvo projektas, kurį žurnalistas Davidas Hittas pavadino „sodyba kosmose“. Misijų tikslas buvo iš tikrųjų pabandyti gyventi kosmose, kaip tai šiandien daro astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje, o ne tiesiog atlikti trumpas keliones.
Vykdydami šią misiją, „Skylab 4“ astronautai eksperimentavo su būdais, kaip įveikti kai kurias problemas, susijusias su gyvenimu kosmose, rašė BBC. Jie turėjo išbandyti naujas dietas ir pratimus, kad būtų išvengta raumenų praradimo ir kitų ilgalaikio nesvarumo būsenos sukeltų simptomų.
Trys astronautai – Geraldas Carras, Williamas Pogue'as ir Edwardas Gibsonas – susidūrė su sudėtinga ir ilga misija, rašo „Teitel“. NASA plane buvo numatyta, kad tarp trijų vyrų iš viso bus 6051 darbo valandos. Iš esmės tai 24 valandų tvarkaraštis. Be medicininių ir mokslinių eksperimentų, buvo pakraunami ir iškraunami įrenginiai, stebimi Saulė ir Žemė, taip pat Kohouteko kometa. Be viso to, buvo keturi kosminiai pasivaikščiojimai, kurių bendras ilgis buvo apie parą.
Toks sudėtingas ir įtemptas tvarkaraštis buvo per daug įgulai. Būtent ši įtampa privertė įgulą pasiimti neplanuotą laisvadienį. O ką NASA galėjo padaryti: negi atskris ir privers juos dirbti? Tačiau vieną šio veiksmo pasekmę mes žinome: nė vienas iš trijų astronautų daugiau niekada nepakilo į kosmosą.
2016 metais astronautas Edwardas Gibsonas pasakojo apie savo išėjimą į atvirą kosmosą. „Kai tu esi ten, aplink tave yra tylus pasaulis, išskyrus tavo paties kvėpavimo šnabždesius. Toks jausmas, pasaulis net nežino, kad ten esi“, – sakė jis.
Nors šis nutikimas yra vadinamas „maištu“, tiesioginio šio termino prasme tai tikrai nebuvo maištas. O iš to kilo ir teigiama pasekmė: NASA ėmė labiau vertinti savo astronautus ir jų krūvius.