Jie yra vieni didžiausių ir keisčiausių iš visų Žemėje esančių statinių: didžiuliai, paslaptingi tankios uolos luitai, tūnantys giliausiose mūsų planetos mantijos dalyse.

Yra dvi gigantiškos masės – vadinamos didelėmis mažo šlyties greičio provincijomis (LLSVP) – viena palaidota po Afrika, kita – po Ramiuoju vandenynu.

Šios struktūros yra tokios didžiulės, kad jos savo ruožtu sukelia trikdžius, pavyzdžiui, didelį reiškinį, kuris šiuo metu vystosi ir silpnina Žemės magnetinį lauką, vadinamą Pietų Atlanto anomalija.

Kalbant apie tai, kaip ir kodėl LLSVP atsirado mantijoje, mokslininkai turi daugybę idėjų, tačiau mažai įrodymų.

Tačiau žinoma, kad šios milžiniškos struktūros egzistuoja labai ilgą laiką, daugeliui galvojant, kad jos galėjo būti Žemės dalimi dar prieš milžinišką Mėnulį pagimdžiusį smūgį – Žemės ir Tėjos susidūrimą.

Remiantis tuo plačiai paplitusiu argumentu, Marso dydžio Tėja smogė labai ankstyvai Žemei maždaug prieš 4,5 milijardo metų, didžiulė Tėjos dalis ir (arba) galbūt Žemė išsiskyrė ir tapo Mėnuliu, kuris šiandien skrieja orbitoje aplink Žemę.

Kalbant apie tai, kas nutiko likusiai Tėjai, neaišku. Ar ji buvo sunaikinta, ar paprasčiausiai rikošetu pasuko į kosmoso platybes? Mes nežinome.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad šių dviejų pirmykščių planetų šerdys galėjo susilieti į vieną, ir kad šio epinio susijungimo metu vykstantys cheminiai mainai leido klestėti gyvybei visame pasaulyje.

Dabar mokslininkai grįžo prie šių reikšmingų klausimų pateikdami naują pasiūlymą. Tai yra idėja, kuri taip pat suderina paslaptingas LLSVP struktūras, įpindama jas į hibridinę Žemės / Tėjos hipotezę.

Remiantis nauju modeliu, kurį atliko Arizonos valstybinio universiteto (ASU) tyrėjai, LLSVP gali būti senovės Tėjos geležies turtingos ir labai tankios mantijos fragmentai, kurie, susivienijus dviem besivystantiems pasauliams, giliai įsmigo į pačios Žemės mantiją ir ten buvo palaidoti milijardams metų.

„Milžiniško susidūrimo hipotezė yra vienas iš labiausiai ištirtų Mėnulio formavimosi modelių, tačiau tiesioginiai įrodymai, rodantys, kad Tėja egzistavo, išlieka nepagaunami“, – sakė tyrėjai.

„Mes parodome, kad Tėjos mantija gali būti keliais procentais iš esmės tankesnė nei Žemės mantija, o tai leidžia Tėjos mantijos medžiagoms nugrimzti į žemiausią Žemės apvalkalą ir kauptis į termochemines krūvas, kurios gali sukelti seismiškai stebimus LLSVP.“

Nors jau daugelį metų egzistuoja spekuliacijos, kad LLSVP gali būti svetimas suvenyras, kurį implantavo Tėja, atrodo, kad naujasis tyrimas yra pats išsamiausias. Išvados šiuo metu peržiūrimos, prieš būsimą paskelbimą „Geophysical Research Letters“.

Be mantijos modeliavimo, rezultatai taip pat atitinka ankstesnius tyrimus, rodančius, kad tam tikri cheminiai parašai, susieti su LLSVP, yra bent jau tokie pat primityvūs kaip Tėjos poveikis.

„Todėl primityvios medžiagos gali būti kilusios iš LLSVP, o tai yra gerai paaiškinama, jei LLSVP saugo Tėjos mantijos medžiagas, senesnes už milžinišką sisidūrimą“, – rašo Yuanas ir tyrimo bendraautoriai.

Turėsime pamatyti, kaip likusi mokslo bendruomenė reaguoja į komandos išvadas, tačiau bent jau kol kas turime dar vieną pavyzdį apie tai, kokios gali būti šios paslaptingos anomalijos paaiškinimas.

„Ši beprotiška idėja bent jau įmanoma“, – „Science“ sakė Yuanas.

Rezultatai buvo pristatyti 52-ojoje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje, virtualiai surengtoje kovo mėnesio viduryje.

Komentarai ()