Galinga nežemiškos kilmės jėga, detonavusi JAV jūrines minas Vietnamo karo metu – sukėlė problemų ne tik kariškiams: priežastis buvo įslaptinta kelis dešimtmečius (Foto, Video) ()
Ilgai buvusi giliai palaidota JAV karinio jūrų laivyno archyve, paslaptis buvo neseniai atskleista. Kokia nežemiška jėga aktyvavo JAV jūrines minas Vietnamo karo metu?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1972 m. rugpjūčio 4 d. dešimtys karinių jūrų minų, kuriomis Jungtinės Valstijos užminavo jūrą prie Haifongo uosto (Šiaurės Vietname) per Vietnamo karą, vienu metu ir per anksti nustojo veikti.
Minos buvo magnetinės jūrų minos, skirtos pajusti magnetinio lauko pokyčius dėl didelio geležies objekto, pavyzdžiui, laivo korpuso, buvimo. Šias minas gali aktyvuoti tik praplaukiantys laivai, tačiau tuo metu jūra buvo tuščia.
Tuo metu, JAV kariuomenė įtarė, tai galėjo įvykti dėl Saulės aktyvumo, tačiau tyrimai iki šiol buvo įslaptinti. Po išslaptinimo grupė civilių tyrinėtojų dar kartą peržiūrėjo įvykį ir patvirtino, kad minų aktyvaciją tikrai sukėlė galinga Saulės audra.
Yra žinoma, kad Saulės audros, kurias sukelia vainikinės masės išmetimas, sutrikdo elektros ir elektroninius prietaisus Žemėje. Saulės audros sukelia palydovų gedimus, sutrikdo elektros tinklus ir navigaciją bei ryšių sistemas.
1972 m. rugpjūčio Saulės audra buvo Karingtono klasės audra, o tai reiškia, kad ji galėjo būti panaši į stipriausią užfiksuotą audrą – 1859 m. Karingtono įvykį.
Saulės išmestas didžiulis įelektrintų dalelių debesis Žemę pasiekė vos po 14,6 valandų – tai buvo greičiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Toks įvykis paprastai užtrunka dvi ar tris dienas, kol pasiekia Žemę.
Kai audra pasiekė Žemės atmosferą, ji sukėlė radijo dažnių trikdžius ir didelius elektros tinklų sutrikimus visoje Kanadoje ir daugelyje rytinių bei centrinių JAV.
Pietų Kinijos jūroje, netoli rytinės Šiaurės Vietnamo pakrantės, per 30 sekundžių Saulės audra aktyvavo apie 20–30 jūrinių minų. Taip pat buvo pastebėti dar 25–30 purvino vandens lopai, rodantys tolesnius sprogimus.
Saulės audros laikas sutapo su „Apollo“ misijų 16 ir 17 laiku: „Apollo 16“ įgula balandžio mėnesį grįžo į Žemę, o „Apollo 17“ įgula ruošėsi nusileisti Mėnulyje gruodžio mėnesį.
Jei astronautai būtų skridę į Mėnulį Saulės audros metu, tai būtų padarę didelę žalą jų sveikatai, todėl prireiktų skubiai grįžti namo, kur būtų suteikta medicininė pagalba.
Jei astronautai būtų Mėnulio paviršiuje arba už erdvėlaivio ribų, kosminėje erdvėje, jie būtų gavę beveik mirtiną spinduliuotę.
Mokslininkai teigė, kad Saulės audra ir vėlesnis dešimčių jūros minų sprogimas iliustruoja šiuolaikinį iššūkį išsiaiškinti, kaip tokios audros paveiktų šiuolaikinę infrastruktūrą.
Jei vėl įvyktų tokia galinga audra, žmonija tikrai turėtų daug problemų.
