Mėnulyje užfiksuotas naujas šalčio rekordas (5)
Mėnulis ir toliau tvirtai „įrodinėja“, jog jo krateriuose slepiasi šalčiausios vietos Saulės sistemoje. Na, bent jau lyginant su tomis, kurių temperatūrą pavyko išmatuoti kosminiais aparatais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mūsų skaitytojai turbūt pamena, jog pirmą kartą Mėnulis kaip "šalčio karalystė", buvo įvardintas dar šių metų rugsėjo mėnesį. Tuomet NASA zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO)“ Mėnulio Pietų ašigalio rajone, šešėlių užtemdytuose krateriuose užfiksavo neįtikėtinai žemą temperatūrą: -240 laipsnių pagal Celsijų, tai yra, vos 33 laipsniais daugiau, bei absoliutus nulis.
Pasirodo, mūsų artimiausiam kosminiam kaimynui tai ne riba – naujausi LRO palydovo duomenys rodo, jog šešėliuose pasislėpę krateriai viduržiemyje gali atšalti iki 248-249 laipsnių Celsijaus žemiau nulio arba kitaip tariant – iki 25 Kelvinų temperatūros.
„Mėnulio terminė aplinka yra viena ekstremaliausių iš visų Saulės sistemos kosminių kūnų. Vidurdienį temperatūra ties pusiauju Mėnulyje gali pakilti iki 127 laipsnių, o poliariniuose regionuose naktį gali labai smarkiai atšalti“, – teigė profesorius Davidas Paige`as iš Los Andželo Kalifornijos universiteto.
Spalį zondas atsidūrė tokioje vietoje, jog galėjo stebėti vasaros saulėgrįžą pietiniame Mėnulio pusrutulyje ir žiemos saulėgrįžą – šiaurinėje. Mėnulyje taip pat yra metų laikai, tačiau tik du. Mėnulio ašies pakrypimas yra tik 1,54 laipsniai. Daugeliui vietų tai neturi jokios įtakos, tačiau poliuose, kaip aiškino D. Paige`as, tai lemia nedidelį, maždaug 3 laipsnių pokytį, kiek Saulė pakyla virš horizonto per metus.
„Tai lemia svarbius šešėlių ir temperatūrų skalių svyravimus“, - teigė jis.
Zondas užfiksavo, jog žemiausia vasaros temperatūra pietų polyje esančiuose tamsiausiuose krateriuose yra 238 laipsniai žemiau nulio. Tačiau šiaurėje, pietvakarinėje Hermite`o kraterio dugno dalyje artėjant žiemos saulėgrįžai aparatas užfiksavo minus 248 laipsnių temperatūrą. Panašios temperatūros išmatuotos ir pietinėse Peary ir Bosch kraterių dugno dalyse.
Skaičiavimai leidžia manyti, jog norint aptikti tokią paviršiaus temperatūrą turinčius kitus kosminius objektus, reiktų nukeliauti toli už Neptūno orbitos – link pačios Koiperio juostos.
„Kad temperatūra nukristų taip žemai, turi nebūti jokio šilumos šaltinio. Šių Mėnulio poliuose esančių kraterių nepasiekia tiesioginiai Saulės spinduliai, o šalčiausių vietų – net netiesioginiai. Kitaip tariant, šias vietas gali pasiekti tik nedidelė radiacija, kurią atspindi toliau esančios uolos“, – sakė D. Paige`as.
Šie atradimai dar labiau tikėtina paverčia idėją, jog kai kuriuose šių kraterių ilgą laiką galėjo būti sušalusio ne tik vandens išteklių, bet ir kitų lakių medžiagų, kurioms išsilaikyti reikia dar žemesnių temperatūrų.
