Saulės sistemos planetose – skystų deimantų vandenynai?

gal iseitu kaip nors parsigabenti tu deimantu zemen, kokia tona?

Iš straipsnio supratau, kad ne. Nes itin ekstremalios sąlygos + atstumas, kasimo darbai..

kasimo darbai=)) pats blogiausias faktorius cia-atstumas. nei normalei istirsi nei paimsi meginiu.. artimiausiu metu visi bus uzsieme marsu ir menuliu

Deimantu ledkalniai Nebijokit del keliu tokiu ledkalniu kas nors pasivargins nuskristi tenais , anksciau ar veliau

Tai cia savaime suprantama tik neaisku po kiek desimtmeciu tai bus

Iškart visiems mintyse pinigai, bet kas yra tie deimantai? Jeigu į žeme pargabentum tą kalną deimantų, tai mums jie taptų tokie pat vertingi kaip gražus pvc papuošalas ar raktu pakabukas. Vienintelė jų nauda tik lazeriams(nebent ka nors užmiršau), bet jei deimantai nebūtu vertinami kaip papuošalas tai ir kaina jų būtų ne kosminė.

Teisingai Belzebubas sako. Deimantai kaip ir auksas - kaina didelė, nes ribotas ir nedidelis kiekis pas mus, o jei ten kalnai tų deimantų kažkur yra, tai jų vertė kristų iki šikpopierio, tsakant.

na su tokiu "šikpopieriu" nepatogu valytis butu tiek deimanto padėtų dar geriau suprasti kaip jis susidaro ir ištirti gal iki šiol nežinomas jo atmainas ir technologijų srityje turbūt jų niekada nebus perdaug

Garantuotai bus sukurtos technologijos sintetinti masiškai reliatyviai didelius deimantus dar prieš atsirandant technologijoms nuvykti iki Neptūno ir parsitempti tuos deimanto luitus. Todėl ši naujiena įdomi tik planetinės geologijos požiūriu. Belzebubas, deimantai tiap pat naudojami ir gręžimo, pjaustymo industrijoje dėl savo kietumo. Taip pat jie turi potencialą būti panaudojami kompiuterio elementų šilumos išsklaidymui (dėl deimanto didelio šilumos laidumo) ir kvantinių kompiuterių gamyboje (deimanto legiravimas azoto atomais leidžia sukurti šalia azoto atomo tuštumas (vacancies), kurios kartu su azoto atomu gali tam tikromis sąlygomis veikti kaip kubitas). Neskaitant to, manau tikrai yra dar papildomai kitų specifinių mokslinių pritaikymų, o deimantui tapus laisvai prieinamu dideliais kiekiais ir dydžiais, atsirastų ir dar daugiau panaudojimo būdų dėl unikalių jo savybių.

Tarkime jeigu pavyktų parsigabenti tuos deimantus, gavybos ir gabenimo kaštai tikriausiai viršytų jų vertę

Ribotas kiekis šiuo metu yra žemėje, tad kažkada jie baigsis. Kai baigsis, tai vertė jų bus milžiniška.

Na nereikia pamiršti, kad deimantas yra gana kieta medžiaga (po jo turbūt tik grafenas, jei nemaišau). Povandeninių laivų langai galėtų būti deimantiniai. Na dar įrankių dengimas deimanto dulkėmis. Gal dar būtų galima deimantinius dantis susidėti Nors jaučiu greičiau išmoks naujus užauginti. Žodžiu tik gabenkit jo čia... Ups! Be didelio atstumo iki šių planetų, nereikia pamiršti ir nelabai draugiškos jų paviršiaus temperatūros: žemesnė negu -200C. Na ir visos kitos kliūtys. Manau tų deimantų niekas niekada ir nebandys iškasti, nebent ateities robotams ar žmogarobočiams pritrūks medžiagos savo kūno konstrukcijai

O gali man kas nors atsakyti kaip susije magnetiniai siu planetu asigaliai su tais deimantu vandenynais ?

gręžimo, pjaustymo industrijoje nenaudojami tikri deimantai, o pramoniniai kuriuos mes ir patys perkam; net neabejoju, kad deimantai naudojami ne tik šilumos išskaidymui, bet pasiekti tokius slėgius kuriu kitais būdais nepasiektume ir t.t.. Visgi visa tai nėra esmė, nes didžioji dauguma deimantų tarnauja kaip papuošalai, o tai sukelia kainas. Tikrai nesu nusistates prieš deimantus ir nesakau, kad jie nėra naudingi, tik šiuo metų deimantai pirmiausia vertinami kaip papuošalas ir tik vėliau praktiška medžiaga (kas parodo žmonijos tuštybe). Ir tikrai nemanau, kad deimantai kada artimiausiu metu baigsis, jau vien dėl to, kad deimantų niekas į šiukšliadėžes nemeta, o jų vis iškasama naujų.

Pritariu belzebubui. Cia tas pats kas su amerikos auksu konkistadoru laikais. Parsitempe kruvas aukso ispanai ir niekaip negalejo suprasti, kodel viskas pradejo brangti - dabar mes tai vadiname infliacija arba mokejimo priemones nuvertejimas (pasiula virsija paklausa)

Manau straipsnyje žodį "tirpimas" reikėtų suprasti kaip "lydimasis" ar "skystėjimas" , nes tirpimas yra kitas reiškinys . Bet čia replika "Balsui" o ne technologijoms .

pirmiausia jau seniai gal pagamint sintetinius deimantus kurie nedaug nusileidz iskastiniams,del to tikrai per ateinanti amzius del to nieks nevargs skrist y dujine planeta o deimantu tikra verte yra tik ju techniniam panaudojime,o naudot juvelyrikoj cia tik zmoniu ismislas.

problema ne atstumas, ir ne -200 o planetu dydis ir slegis ten vidui ir dar mase tu deimantu, pabandyk iskelt libiotkes gi uz duju neuzsikabinsi nu ir ka, nu tarkim kokiu tai stebuklingu butu parsitysiam koki deimantuka sulig menuliu, ir ka tada? metam zemyn? parasutais tai nenuleistu nei supjaustyti nei ka

va va. Siaip jeigu ten tokios salygos, kad deimantai lydosi, tai klausimas is ko turi buti padaryti irengimai, kad galima butu tuos deimantus traukti ir irengimai nesusilydytu. Kaip ir sake, jau isdirbta pakankamai nemazai budu pagamint panasius kalnus ir zemeje is iskastines anglies ir technologijos rase jau apie tai ne karta Be to toks speliojimas, jog jeigu salygos panasios tai ir medziaga turetu buti tokia pati yra tik speliojimas, o ne mokslas

Didzioji dauguma deimantu ~80% naudojami industrijoje, nes dauguma buna netinkami naudoti kaip brangakmeniai.