Gyvybės pranašas - vanduo – buvo ar nebuvo Marso planetoje? (video)

Dabar sugalvojau, kad Marsas ankščiau buvo prieš Žemę nuo Saulės. Kadangi Marsas mažesnis už Žemę, dėl kažkokios priežasties - kažko traukos, ėjo už Žemės ir ją kliudė. Tada susidarė Mėnulis, Marsas su žeme galėjo pasidalinti vandeniu, kadangi Marsas mažesnis jo atmosfera išnyko, o likęs vanduo sušalo, nes buvo per toli nuo Saulės. Nuo to laiko Marse gyvybė baigėsi, kadangi atmosferos nėra ir toliau nuo saulės. Tokia mano hipodezė apie viską!

Bet jei gyvybė buvo, tai tuomet bent jau fosilijų pavidalų ją dar būtų galima aptikti Marse? Iš kitos pusės, jei susiduria tokios dvi planetos, ar galima atsipirkti tik Mėnulio susidarymu? Nebutų jos tiesiog "ištiškusios" į gabalus?

Dėl Marso vandens girdėjau kitą hipotezę. Anksčiau, tai prieš 4 mlrd. metų, Marsas dar buvo neatšalęs ir turėjo skystą branduolį, kurio dėka turėjo ir stipresnį magnetinį lauką, kuris saugojo atmosferą nuo saulės vėjo. Turėdamas gerokai tankesnę atmosferą, ir dėl šiltnamio efekto, Marso klimatas prie pusiaujo buvo panašus į mūsų vidutinio klimato juostą. Gan ilgai metuose temperatūra būdavo virš 0. Toks klimatas Marse galėjo būti nuo 300 mln. iki 1 mlrd. metų, ko pilnai pakanka gyvybei atsirasti ir net gerokai pasistumėti link aukštesnių formų. Kai Marso branduolys sustingo, susilpnėjo magnetinis laukas, Saulės vėjas nupūtė atmosferą. Yra tikimybė, kad dėl Marso gelmėse vykstančiu procesų, vidinė Marso temperatūra pakils iki tiek, kad branduolys atsidurs skystoje terpėje, susitiprės magnetinis laukas, sutankės atmosfera, pakils temperatūra paviršiuje, o mūsų pro...anūkiai skraidys į Marsą atostogų

Gerai, sutinku, bet Marsas daug mažesnis už Žemę ir jie prasilenkė ta puse kur dabar yra Ramusis vandenynas. Jie nesusidūrė! Tiesiog viena su kita nestipriai prasilenkė. Nuoto pažeidė žemės atmosferą ir išnyko dinozaurai. Marsas visai sugedo kadangi amosfera buvo labiau pažeista nei Žemės ir nutolo toliau nuo Saulės, jis atšalo. Po Marso eina asteroidų žiedas, manoma kad ten buvo 2 didelės kietos planetos kurios susidūrė ir atsirado Asteroidų žiedas - aš manau viena planeta kitą planetą traukė, kad net pakeitė judėjimo taką ir po kito prasilenkimo viena kitą stipriai kliudė ir abi susprogo. Iš jų viena galėjo traukti Marsą, o kai subyrėjo trauka baigėsi ir marsas liko toje vietoje kur dabar. Jeigu 2015 m žmonės nuskris į Marsą, gal ras irgi kokių fosilijų. O jeigu ras panašią į žmogų fosiliją? Kadangi męs randam dinozaurų fosilijų irgi prieš milijonus metų Žemėje.

Mes randam milijonu metu senumo fosiliju, o pagal tavo teorija marse turetume rasti keliu milijardu senumo?

Na, chebra, truputėlį svaigstat, pasakykit nors vieną logišką paaiškinimą, dėl ko Marsas ir Žemė turėjo taip judėti viena kito atžvilgiu, kad prasilenktų ar net susidurtų. Pirmą kartą išgirdau tokią teoriją.

nemaisyk marso su nibiru.. cia taip nibiru padare ramiajam vandenynui.. pasak pasaka nibiru 2012 vel prasilenks su zeme labai arti vienas nuo kito... tipo ten katastrovos bus ir t.t. bet cia pasaka juk....

aš irgi žinau šitą teoriją - filmuką anglų kalba žiūrėjau, bet kadangi ne viską supantu, tai gali būti, kad šitą vietą praklausiau: e..., o tai trauka dar priklauso nuo temperatūos, ne tik nuo masės? man atrodo, kad saulės vėjas ankščiau marso nepasiekė ne dėl "stipresnio magnetinio lauko", bet dėl to, kad jis skystas - tada jis pasidaro tipo kitpo kitokios formos (kaip žemės) ir tas saulės vėjas tiesiog "praslysta" traukos lauku. man atrodo, kad dar girdėjau, kad ir žemei taip kaip ir marsui nutiktų, jei branduolys ir mantija atšaltų ir sukietėtų...