Gyvybės pranašas - vanduo – buvo ar nebuvo Marso planetoje? (video) (8)
Jau beveik 40 metų nuolat vykdomos Marso tyrinėjimo misijos pateikė daug intriguojančių vaizdų apie raudonosios planetos paviršių. Tačiau labiausiai mokslininkus domina vanduo – kiek ir kada jo buvo ar nebuvo raudonosios planetos paviršiuje. Kuo vanduo ypatingas? Tiesiog visos žmogui žinomos gyvybės formos be vandens negalėtų egzistuoti. Tad kuo daugiau surandama įrodymų apie vandens egzistavimą planetoje, tuo didesnė tikimybė joje aptikti nežemišką gyvybės formą. Ir nors dabartiniame Marso paviršiuje nieko panašaus į gyvybingą planetą nėra, visgi daugelis tyrimų rezultatų byloja, jog kadaise čia tekėjo nemaži vandens kiekiai, tad šie atradimai dar kartą patvirtino mokslininkų prielaidą, kad senovėje Marse galėjo egzistuoti sąlygos, palankios gyvybės atsiradimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sušalusio vandens – nors vežimu vežk
Taigi, apie kokį vandenį Marso planetoje eina kalba, jei netgi paprasčiausios balos jame dar niekas neaptiko? Tačiau aptiko didžiulius ledo sluoksnius, išdėstytus planetos poliuose.
Marso orbitoje skriejančio ESA erdvėlaivio „Mars Express“ matavimai radaru padėjo tiksliau įvertinti ledynų kiekį planetoje. Šiuo instrumentu buvo padaryta daugiau kaip 300 virtualių Marso pietų ašigalį dengiančio dulkėto ledo sluoksnių pjūvių. Paaiškėjo, kad ne mažiau kaip 90 proc. ledo sudaro grynas vanduo, o šių sluoksnių storis kai kur siekia net 3,7 km. Likusius 10 proc. sudaro sušalęs anglies dioksidas su dulkių priemaišomis. Ištirpus ledui, esančiam pietiniame Marso ašigalyje, visą planetą padengtų 11 m vandens sluoksnis. Taigi, ganėtinai nemažas vandens kiekis.
Marso pietinio poliaus žemėlapis (sukurtas pagal NASA erdvėlaivio ) „Mars Global Surveyor“
lazerinio altimetro MOLA matavimus. Spalvos rodo vietovės aukštį nuo žemiausio
(violetinė) iki aukščiausio (raudona). (NASA/MOLA žemėlapis)
„Pietinio ašigalio ledo kepurės plotas yra toks kaip nemaža Europos dalis. Ten užšalusio vandens kiekis jau buvo nustatytas, tačiau „Mars Express“ radaru gautas rezultatas yra gerokai patikimesnis“, – teigia vienas pagrindinių atlikto darbo autorių, NASA Raketinės traukos laboratorijos (JPL) mokslininkas dr. Džefris Plotas (Jeffrey Plaut).
Ledą aptikęs instrumentas pavadintas MARSIS. Tai patobulintas radaras Marso paviršiniams sluoksniams ir jonosferai zonduoti (angl. – Mars Advanced Radar for Subsurface and Ionospheric Sounding). Šiuo radaru taip pat matuojama ir šiaurės ašigalio ledo kepurė.
„Radaras dirba puikiai. Tai labai galingas įrankis tyrinėjant tai, kas yra po pat Marso paviršiumi. Ne vien MARSIS mums rodo, kas yra Marso gilumose, tačiau detalės, kurias matome, tikrai įspūdingos“, – sako Romos „La Sapienza“ universiteto mokslininkas Džiovanis Pikardi (Giovanni Picardi). Vienas rajonas, kuriame radaro atspindys ypač stiprus, kol kas stebina tyrėjus. Tai galėtų būti atspindys nuo plono skysto vandens sluoksnio, tačiau poliuje per šalta, kad ten galėtų būti skysto vandens.
Marso pietinio poliaus radarograma. Raudona spalva rodo didžiausią ledo storį,
violetinė – mažiausią. Juoda spalva pažymėtas ašigalio rajonas iki 87 laipsnių, neprieinamas
radaro matavimamas. Žemėlapis sukurtas lyginant NASA erdvėlaivio
„Mars Global Surveyor“ lazeriniu altimetru MOLA (angl. Mars Orbiter Laser Altimeter) ir
MARSIS radaru surinktus duomenis. (NASA/ESA schema)
Po ledo kepure esančio paviršiaus tyrimas yra labai svarbus. „Iki šiol mes nežinojome, kur tiksliai yra dugnas. Dabar matome, kad Marso pluta, ant kurios yra kepurė, nėra įlinkusi nuo ledo svorio, kaip būtų atsitikę Žemėje. Atrodo, kad Marso pluta ir viršutinė mantija yra daug tvirtesnės negu Žemės, galbūt todėl, kad Marso vidus yra daug šaltesnis“, – teigia Dž. Plotas.
Marso ledo kepurėse yra didžiausias žinomas vandens kiekis Marse, tačiau lede gyvybė nelinkusi vystytis. Tad sekantis svarbus klausimas į kurį teks atsakyti mokslininkams – ar šis ledas visada toks ir buvo, ar kažkada senovėje dalis šio vandens čiurleno upelių ir upokšnių pavidalu? Kaip bebūtų keista, tačiau Marso topografija rodo, kad praeityje daugelyje teritorijų telkšojo vanduo. Kokius gi pėdsakus jis paliko?
Šviežio dirvožemio pėdsakai Raudonojoje planetoje
Žibalo į ugnį šioje vietoje nesenai įpylė Marse atrastos šviesaus dirvožemio sąnašos. Prisotinta sulfatų šviesi dirva galėtų būti išgaravusių šaltinių pėdsakas arba nuosėdos, paliktos seniai veikusių vulkaninių geizerių.
Praeitais metais NASA marsaeigis „Spirit“, kasinėdamas Kolumbijos kalvas, aptiko balto ir geltono dirvožemio sankaupas, paslėptas po įprasta rausva Marso dirva. „Šias sieros rūgšties druskas į vieną vietą galėjo sunešti terminiai vandenys ar garai, skverbdamiesi pro Marso uolienas“, – sako NASA Raketinės traukos laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) ir marsaeigio mokslinės komandos narys Albertas Jenas (Albert Yen).
Iš po marsaeigio „Spirit“ ratų išverstos šviesios Marso dirvos sąnašos (NASA nuotr.)
Dabar mokslininkai ieško kitų šviesios dirvos pėdsakų. Iš to, kokiose vietose jie būtų rasti, būtų galima spręsti apie tokios dirvos kilmę. „Jei dirva būtų rasta šalia Marso plutos lūžių, galėtume sakyti, kad ji atsirado dėl seniai vykusių geizerių išsiveržimų. Jei dirvos nuosėdos būtų rastos slėniuose tarp kalvų, galėtume teigti, jog tai požeminių vandenų darbas“, – sako Vašingtono universiteto mokslininkasv Rėjus Arvidsonas (Ray Arvidson).
Tuo tarpu kitoje Marso pusėje „Spirit“ dvynys „Opportunity“ tyrinėjo Viktorijos kraterį, kurio skersmuo siekia maždaug 800 metrų. Šis marsaeigis tirė meteorito išmestas uolienas. „Atsiųstos nuotraukos tiesiog gniaužia kvapą, kiekvienas išsikišimas rodo tam tikrą susisluoksniavimą, būdingą vėjo suneštam susigulėjusiam smėliui“, – sako pagrindinis Kornelio universiteto marsaeigių projekto mokslininkas Styvas Skvairas (Steve Squyres). Šiose nuosėdose taip pat randama daug sieros rūgšties druskų, kurios byloja apie „šlapią“ Marso praeitį.
Vandens prisotintas gruntas?
Naujos marsoeigio „Spirit“ atliktos Marso grunto analizės rodo, kad kadaise šioje planetoje vandens buvo daug daugiau nei manyta iki šiol. Marsoeigio ištirtame mėginyje rasta neįprastai daug kvarco, o tai įrodo, kad praeityje Raudonoji planeta buvo pakankamai drėgna. Viename iš grunto pavyzdžių kvarco rasta net 90%. Procesai, kurių metu susidaro tokia aukšta kvarco koncentracija, negali vykti be vandens. „Padarytas svarbus atradimas, o tai, kad mes radome kažką naujo po trejų ekspedicijos metų, - dar svarbiau. Tai verčia manyti, kad Marsas slepia dar daugybę paslapčių“, - teigia Kornelio universiteto mokslinis bendradarbis Stivas Skvajersas (Steve Squyres).
Viena iš atrasto kvarco susidarymo teorijų teigia, kad jis atsirado drėgnam Marso dirvožemiui kontaktuojant su rūgščiais vulkaninės kilmės garais. Alternatyvios teorijos šalininkai mano, kad kvarcas susidarė karštuose geoterminiuose šaltiniuose.
Kad ir kaip ten būtų, bet be vandens kvarcas susiformuoti negalėjo. Vadinasi dirvoje jo tikrai būta. Judantis vanduo neišvengiamai įtakoja ne tik dirvos struktūrą, bet ir patį peizažą – lieka išgraužos, upių ir tvenkinių slėniai. Ar visa tai yra Marse? Pasirodo, jog tikrai taip!
Išdžiuvusios upių vagos
Lygindami Mars Global Surveyor padarytas nuotraukas, mokslininkai pastebėjo naujas sąnašų vietas, atsiradusiais per pastaruosius septynerius metus. Šių sąnašų forma tokia, tarsi būtų sukurta tekančio skysčio, apeinanti nedideles kliūtis ir su būdingomis „žiotimis“.
Tai leidžia daryti išvadą, kad Marso paviršiumi retkarčiais teka vanduo. Nors Marso atmosfera labai reta, o temperatūra per žema, kad skystis išliktų skystas ir neišgaruotų arba nepavirstų ledu, tačiau, mokslininkų nuomone, vanduo, išsiveržęs iš požeminių telkinių gali būti aukštesnės temperatūros, kad ilgiau išliktų skystas. Jau rastos dvi tokios tėkmės vietos, abi maždaug kelių šimtų metrų ilgio. NASA Marso tyrinėjimų programos vadovas dr. Michaelis Meyeris mano, jog dabar svarbu suprasti, kiek vandens gali būti po Marso paviršiumi, kokiame gylyje jis yra ir kaip paplitęs. Anot mokslininko, tai labai svarbūs klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti sekančios misijos į Marsą.
Sekančiame video surinkti kai kurie Marso paviršiaus vaizdai palyginti su Žemėje esančiais peizažais. Galite pastebėti nedidelių išgraužų ir įdubimų, panašių į vandens telkinius. Šį video reportažą parengė Andrew Shaner, kuris yra šių metų rugpjūtį įvyksiančios NASA Phoenix misijos narys. Jos metu zondas turėtų tyrinėti arktinį ledo sukaustytą Marso paviršių.
Taigi, sušalusio vandens tikrai apstu, o peizažas ir dirvos struktūra kalba apie tai, jog to vandens buvo visoje planetoje. Kokia jo istorija? Ir kaip ši vandens istorija galėjo įtakoti (o gal vis dar įtakoja?) gyvybės vystymąsi planetoje? Kol kas tai klausimai be atsakymu. Ir tik dar daugiau žibalo į ugnį kalboms apie paslaptinguosius marsiečius...
Parengta pagal: