Astronomijos mėgėjai kviečiami į paskaitą „Sugrįžimas į Mėnulį” (2)
Mokslininkai, dirbantys su Europos mokslu fondu, netrukus baigs ruošti ambicingą Mėnulio ir Marso mokslinių tyrimų programą. Šią programą, pavadintą „Aurora”, pradėjo kurti Europos kosmoso agentūra 2001 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai Europos indėlis į Saulės sistemos tyrimus. Robotinių zondų flotilė paruoš sąlygas žmonių išsilaipinimui Raudonojoje planetoje apie 2030 metus. Pirmoji „Auroros” misija taps „ExoMars” – robotizuotas erdvėlaivis, Marso paviršiuje nusileisiantis 2013 - 2014 metais. Jis nugabens roverį, kuriame bus sumontuota laboratorija, tirsianti grunto pavyzdžius ir ieškosianti gyvybės pėdsakų.
Kadangi šiuo metu NASA sustabdė projektą, kurio buvo ketinama pargabenti Žemėn Marso grunto pavyzdžius, Europa ruošiasi pati realizuoti tokią misiją. Kaip tai galėtų atrodyti? Be abejo, projektas yra labai sudėtingas technologiškai. Toks kosminis laivas būtų sudarytas iš penkių modulių. Be to, reikėtų gerai suderinti kelias naujas zondo skrydžio, nusileidimo ir pakilimo nuo Marso paviršiaus procedūras. Galbūt šioje programoje pageidaus dalyvauti ir tokios šalys, kaip Kinija, Japonija arba Indija, tačiau atrodo, jog būtent Europa taps misijos pagrindine varomąja jėga, teigia EKA vadovai. Trumpai sakant, pagrindiniai „Auroros” programos etapai ir tikslai bus penki: robotinių zondų skrydis į Mėnulį, Marsą ir asteroidus; vėliau - pilotuojami skrydžiai į Mėnulį ir Marsą.
Europos pramonei ši programa taip pat yra naudinga, kadangi sudėtingi uždaviniai paskatins kurti naujas technologijas. „Jeigu tikslai būtų tik moksliniai, tuomet mokslininkams nelabai rūpėtų, kas vadovaus šiam projektui. Tačiau iš tiesų tai turės daug įtakos Europos pramonės konkurencingumo didinimui. Todėl būtina išsiugdyti unikalius sugebėjimus, kurie pravers ne tik kosmose, bet kuriant naujas technologijas ir net pramonės šakas”, teigia projekto „Aurora” iniciatoriai.
1969 m. liepos mėn. 20 d. daugelis pasaulio žmonių prigludę prie televizorių ekranų susižavėję stebėjo pirmuosius žmogaus žingsnius Mėnulyje, o vėliau nekantraudami laukė naujų pranešimų apie „Apollo“ ekspedicijų astronautų atradimus šiame mūsų artimiausiame kosminiame kaimyne. Ilgainiui visuomenės domėjimasis Mėnuliu kiek atslūgo, o tyrėjų žvilgsniai nukrypo į kitus, tolimesnius Saulės sistemos kūnus. Tačiau paskutiniame dešimtmetyje mokslininkai vėl vis daugiau dėmesio ėmė skirti Mėnuliui. Kokias naujas Mėnulio paslaptis tikisi atskleisti tyrėjai? Kokie nauji iššūkiai laukia Mėnulio tyrinėtojų? Kada vėl planuojama sugrįžti į Mėnulį?
Apie visa tai sužinosite paskaitoje „Sugrįžimas į Mėnulį”. Mokslo festivalio "Erdvėlaivis Žemė 2009" metu ją skaitys astronomas, dr. Jokūbas Sūdžius rugsėjo 15 diena 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.