Mėgstantiems mąstyti: paralelinės Visatos ir jų susidūrimai

Na jei galvotume apie visatą kaip apie matirialų daiktą (sakykim kamuolys) ir apie kitą visatą kaip apie kitą kamuolį .. tai metant juos vienas į kitą vyksta susidūrimas ir po to jie vienas nuo kito atšoka. Pasižeidžia tik atitinkamos jų dalys. Taigi jei visatos susidurtų manau tai liestu tik dalį jos krašto ir po to vyktu atšokimas viena nuo kitos.

permastom tavo pvz. kamuolys - trimatis objektas, visata - 11 ar 13(nepamenu) matmenu turintis "objektas". todel su tokiu palyginimu nelabai toli nueisi. nes nemanau, kad visi matmenys saveikauja taip, kaip mums iprastiniai 3. kazkada zejau dokumentika kurioi sake, kad jos egzistuoja, nes labai mazos dalele(nzn kaip vadinasi) kartais elgesi nelabai pagal tai kas yra aplink jas. kazka pasakojo apie tai, jog jos sugeba saveikauti su dalelem is kitu visatu. jei imanoma keliauti laiku i praeiti - egzistuoja ir paralelines visatos. kolkas neivieno nei kito irodyt bandymais negalim...

jie mini "stabilumo sala". as manau, kad galetu tokiu paciu plestis, t.y. judeti viskas, ka aplink matom ir dar daugiau. noriu pasakyti tai, kad kai stovi autobuse, tu paties judejimo nelabai jauti, nes esi per mazas. kitaip tariant, reliatyvumas.

to ligonis: tu cia apie stygu teorija kad vienu metu tos "stygos" ishnyksta ir vel atsiranda ir neaishku kur jos dingsta ir kaip vel atsiranda. Del to ir buvo pradeta galvoti apie pararelines visatas.

o kaip gali nebuti pagrindinio matmens laiko ?? jei nebutu laiko turetu nieko nevykti ir viskas butu sustinge nevyktu jokie pletimaisi. Ir iskurt mokslininkai zino kad pries didijy sprogima tas taskas buvo nepaprastai mazas ? gal jis buvo keliu sviesmeciu dyzdzio tai paaiskintu kodel visata issiplete daug placiau, greiciau nei sviesos greitis

sąveikaujant dviem objektų grupėms sąveikos plotas eksponentiškai didėja augant erdvės matmenų kiekiui. tarkim jei 3d erdvėje sąveikautų kraštinės galaktikos, tai 4d visų galaktikų kraštai, 5d visų sistemų kraštai... ar panašiai turint 11d per susidūrimą būtų polny pipec D.

Cia panasiai kaip su Dievu.... tiesiogiai jo lyg ir neymanoma stebeti ar kaip nors kitaip fiksuoti, taciau ale is netiesioginiu Jo "stebuklu" galime daryti prielaidas , kad Jis egzistuoja.... tas pats ir su paralelinem visatom ar daugematem erdvem, netiesiogiai matome ju lyg ir sukeltus padarinius, taciau ju niekuoment neisvysime ir tuo labiau "nepaciupinesim"..... teoretine fizika mazai kuom skiriasi nuo smegenu plovimo

Kodėl manai, kad mūsų vaizduotė laiką piešia tokį, koks jis iš tikrųjų yra? Pavyzdžiui, kodėl negali būti taip, kad kiekviena dalelė aprašyta visose erdvėlaikio dimensijose: apibrėžtas jos kairys kraštas, dešinys, ... ir visi pokyčiai laike. Tarkim, pats laikas tėra koordinatė, kuri gali būti tiesiška (kaip mums dabar atrodo), arba susisukusi į mažą rutuliuką, arba su kilpom, arba tiek išsiplėtusi, kad visos kitos dimensijos atrodo niekinės... Tik mūsų vaizduotė piešia, kad pastoviai judame viena laiko kryptimi - nes taip surėdyti kiti dėsniai: priežastingumas, termodinamika ir t.t.. T.y. mes suvokiame save koordinatėse x,y,z ir laiko koordinatėje t. Vaizduotė leidžia mums eiti viena kryptimi, nes taip sudėliotas priežastingumas, o atgal neleidžia. Kodėl sugalvotas nykstamai mažas taškas pradžioje, o ne pvz, baigtinio dydžio visatos embrionas? Nes tai tobula struktūra, kurioje visos koordinatės, įskaitant ir laiką tiek susipynusios, kad praktiškai neegzistuoja. Panaši situacija būtų krentant į juodąją skylę: laikas išsitemptų tiek, kad stebint iš išorės, įstrigtum juodosios skylės horizonte amžinai. Apie tai šneka ir holografinis principas: kad juodosios skylės paviršiuje yra užkoduota visa visata. T.y., kiek visko prikristų į juodąją skylę, stebėtojui atrodytų, kad visa tai ir susikaupia paviršiuje. Čia labai buitiškai, gal kas iš fizikų paaiškintų tiksliau.

Man labai patiko vieno garsaus fiziko (pavardės nepamenu) pasakymas, jog galbūt erdvė nesiplečia, o laikas lėtėja. Gal ir ne visai "į temą", bet labai įdomus mokslininko požiūris į esamą situaciją, "out-of-the-box" kaip sakoma.

Dydis nesvarbu! Jei pries didiji sprogima nebuvo nei erdves nei laiko, tai kaip mes galime zinoti/nuspeti, kokia ta visata buvo, kokio dydzio, juk nebuvo su kuo lyginti. Gal iskarto po didziojo sprogimo atsirado erdve, bet laiko nebuvo ir visata sugebejo issiplesti begalo daug, paskui atsirado ir laikas, arba kitos dimensijos. Tai paaiskintu kodel visatos amzius neatitinka jos dydzio.

tvset, palyginimus apie dievą manau ne čia rašai Man (turbūt ir daugeliui besidominčių fizika) jis neegzistuoja. Aš truputį prie kiesza komentaro grįžtu apie Big Bang (va čia Dievas) Na yra pasakojama, kad buvo mažas mažas taškelis, paskui jis bang bang, ko pasekoje atsirado materija, laikas ir erdvė. Tai man neduoda ramybės ta vieta, kad laikas susiformavo tik tada. Jeigu iki tol nebuvo laiko, tai negalėjo būti ir judėjimo (žvelgiant į visa tai mūsų proteliu). Jei nebuvo judėjimo, tai kaip galėjo atsirasti pokytis (trikdis), iššaukęs tą BB? Nereikia pamiršti ir to, kad tuo metu nebuvo ir erdvės, kurioje tas pokytis apskritai galėtų agzistuoti. Beje nebuvo ir materijos. Žodžiu nebuvo net ką keisti, nebuvo kada keisti, nebuvo ir kur keisti. Bet atsitiko tai, ką dabar ir matome (jeigu matome teisingai). Klausimų neturiu Kažkada SciAm skaičiau apie mūsų visatą ir jos užgesimą, t.y. tą akimirką kai bus išnaudota visa energija, viskas sulėks į juodąsias skyles ir po to ba-ba. Kaip graudu pasidaro, kai pagalvoji, kad nebebus. Na nebent erdvė, laikas, o toliau tuščia. Viskas atrodo taip beprasmiška, kad norisi rasti prasmę. Va tada pagalvoji, kad gal būt egzistuoja ir kita visata. Tokia visata, kurios erdvė "nesikerta" su mūsų visatos erdve. T.y. jos neturi nei vienos bendros koordinatės (matmens). Pradedu tikėti, kad taip ir yra. Gal tokių visatų yra begalė? Kai kurios dar tik besiformuojančios (t.y. sproginėjančios). Ir tai vyksta beveik visai šalia, čia beveik priešais mus, bet mes to negalime matyti, apčiuopti ar užfiksuoti, nes tai yra ne čia Gal viskas kaip tose lygiagrečiose tiesėse? Juk jos niekada nesusikirs. Gal yra tik 2 koordinatės: x ir t (laikas)? Tiesiog šioje tiesėje nuskaitinėjamas bitukas po bituko (ne, aš ne programuotojas) ir formuojama visa tai, ką suvokiame.

o negi nei vienas garsus mokslininkas ne nebando pagalvoti kas dedasi uz visatos ribu is kur atsirado tas mazytis taskelis is kurio issirutuliojo diDysis Sprogimas ? jei kas nors yra pasakes kokia teorija tai kokia ji? nes paciam net neina isivaizduot kaip is NIEKUR gali kaskas atsirast ir neturet pabaigos...

kiesza, jei visata turi ribas, tai už jos ribų nėra nieko, nes nėra net jokio už. Jei tu eisi aplink stadioną ir pasakysi, kad namo eisi tada, kai pasibaigs šis apskritas kelias, tai namo apskritai grįši? Ir kodėl manai, kad visata neturi pabaigos? Taigi aiškiai parašyta dar šiam straipsnyje: "atstumas nuo vieno Visatos krašto iki kito siekia apie 93 milijardus šviesmečių". Na o jei pabandysi nueiti už tos vietos, kur ji baigiasi, ir pažiūrėti kas ten, turėk omenyje, kad ji išsiplėtė ir tu esi nebe už jos, o vis dar joje. Kitaip tariant - galo tu neprieisi, nes jis nutols tiek, kiek bandysi tu jį peržengti. Čia tas pats, kas šiam šuniui pagauti katę http://www.easyparcels.net/image/dog-bike.jpg Sakai nebando pagalvoti? Oi jie galvoja... Prigalvoja tiek, kad tau sunku suvokti net jų galvojimų pradžią. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... psnis-3377

Mindaugai nesutinku. Visatos matmenis astronomai matuoja tarp tolimiausių žvaigždžių ar kt. objektų. Tai kas yra visata? Visi objektai ar įskaitant ir begalybę už tų objektų? Ir plėtimasis čia ne prie ko gi.

Nesupratau, kodėl visata turėtų nutolti nuo objekto, kuris bando peržengti jos ribą? Gi jei objekto judėjimo greitis yra didesnis už visatos plėtimosi greitį, tai turėtų pavykti ją peržengti. Bet klausimas ar tą ribą apskritai įmanomą peržengti, gi ten, pagal mane, nieko nėra, nebent, kaip kažkada rwc minėjo, už tos ribos prasideda kita visata. Ir apskritai kodėl visatos turi susidurti, ar jos juda tuštumoje? Ir kažkas čia gerą klausimą uždavė: iš kur mokslininkai žino, kad visata prasidėjo iš labai mažo taško, o ne iš didelio?

bullka, na o nuo ko kito tu tai pamatuosi? Yra manoma, kad erdvė plečiasi kartu su materija ir kad tik erdvė gali judėti greičiau už materiją. Neįsivaizduoju kiek toliau pasislinks erdvė, paslinkus kraštinę materiją 10cm. Gal irgi 10 cm, gal 10^2, o gal tu pabandyk pasakyti. Begalybė čia manau yra daugiau praktinis terminas, o ne teorinis.

Akimb, jei tu bandysi peršokti tą objektą, tai tu virsi tuo objektu, kurį patį gali kilti noras kažkam peršokti, t.y. jau ne jis, o tu judėsi priekyje, o tu pats taip pat būsi objektas. Tas taškas tik vadinamas tašku - dydžio jis turbūt neturi. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... psnis-3342 [papildyta] Ne taip išsireiškiau. Tas pradžios taškas dydžio neturėjo. Vėliau atsirado erdvė, o kai yra erdvė, galima ir pamatuoti dydį. Kokio dydžio tašką tu įsivaiduoji, kuris susiformuotų visą visatos materiją sukrovus į vieną krūvą? Kaip manai, kokio dydžio trauką (gravitaciją) jis turėtų ir kiek visa materija sugebėtų pati sau priešintis kol susispaustų? Aš manau, kad tai tokio dydžio trauka, kad net atomai nustotų judėti (dėl susispaudimo tankio). Kas atsitinka jiems nustojus judėti - nežinoma. Gal tiesiog jie dingsta? Va tau ir taškas, kurio nėra.

Bet ar ne materija ir sudaro erdvę? Gi kur nėra materijos, ten nebus erdvės, nebus nieko. Tai kaip erdvė gali judėti greičiau už materiją, jei materija ir yra erdvė.

Materija nėra erdvė. Pasiskaityk big bang teorijos pirmą ir antrą dalis. Jei nesupratai - skaityk dar

Erdvė - nuo vieno taško iki kito taško esantis atstumas? Aš bent jau suprantu erdvę taip, bet gi tas astumas ir bus materija, nes materija ir yra visko pagrindas ir sudaro tą atstumą, todėl be materijos nebūtų erdvės ir absoliučiai nieko, ar ne taip?