Mėgstantiems mąstyti: paralelinės Visatos ir jų susidūrimai

Na gerai... Tu įsivaizduoji tai kaip atstumą nuo A iki B. Padėk šiuos taškus x koordinatėje. O dabar pabandyk man pasakyti kiek erdvė bus nutolusi y ir z koordinatėse? Erdvė, tai vieta, kurioje gali tie taškai (A ir B) judėti.

Dievas egzistuoja, vien del to as ir studijuoju Fizika.

o tas pradzios taskas negalejo but kelesdesimties sviesmeciu dydumo ? tai paaiskintu kad visata nesiplete greiciau uz sviesa.. o is kur jis galejo atsirast ?

Jei Visatos objektas, arba jo skleidžiama šviesa, gravitacija ir t.t. bando perlipti Visatos kraštą, tuomet savaime tampa "kraštiniu" objektu. Kadangi bet koks objektas skleidžia tam tikras bangas, tai tų bangų frontas ir gali kraštutiniu atveju tapti Visatos riba. Kadangi joks objektas negali judėti greičiau už šviesą (bent jo paties spinduliuojamą) - taigi, ir Visatos kraštas nuo jo bėgs. Taigi, galima teigti, kad anksčiau ar vėliau Visata išsisklaidys - nebent ji kažko ribojama - savo išgaubtumo ar kažkokių kitų reiškinių. Kitu atveju liks nebent labai mažos sritys, uždarytos savo įvykių horizonte (juodosios skylės paviršiaus ar pan.) - bet ir tos anksčiau ar vėliau išgaruos dėl Hawkingo radiacijos. Dėl pradinio taško. Jis nėra kažkoks baigtinis, jis neturi nei aukščio nei pločio. Kieno atžvilgiu jo skersmuo būtų šviesmetis ar centimetras? Kadangi pradžioje nėra laiko, tai nėra ir atstumo (kuris apibrėžiamas kaip laiko ir c santykis). Jei gyventum vos susikūrusioje Visatoje, tau iš vidaus ji vistiek atrodytų begalinė - galėtum pasakyt tik tiek, kad tolimiausi stebimi objektai nutolę per 10^-40 ar pan. šviesos sekundžių. Nors dabartiniais masteliais tai neįtikėtinai maži atstumai, tačiau tuo metu iš vidaus tai atrodytų kaip kažkas labai didelio. O iš išorės - niekaip neatrodytų, mūsų sąvokomis - tiesiog keistas reiškinys apibrėžtas keistose koordinatėse.

Tai visai tiketina kad jei pazvelgtum i musu visata is uzribio ji atrodytu tarsi mazyte dalele o toje daleleje gausu dar mazesniu daleliu galaktiku kuriose apstu dar mazesniu daleliu zvaigzdziu, sauliu,planetu ? Ir taip susidaro paralelines visatos tik jos nepalyginamo dydzio ? imanomas variantas ?

jei pazvelgtum is uzribio, tai nieko nepamatytum, nes uzribije nebutu erdves/laiko, per kuria galetu buti pernesama informacija. Jei vistik kazka pamatytum, tai jau butum nebe uzriby, o viduj. As panasiai mastau, kaip rwc.

Is uzribio negaletum pazvelgt nes jo nera, uz ribos nera musu matmenu. Sakoma, kad jei visata nesiplestu, tai prajudejes 93 mlrd sviesmeciu viena kryptimi, atsidurtum toje pacioje vietoje, nuo kurios pradejai kelione.

Na, čia viena teorija, kad Visata nėra plokščia. Ar ji visiškai uždara - kitas klausimas. Bet net ir esamom sąlygom, jei pradėtum judėti greičiau už tolimiausią Visatos kraštą, tuomet viršytum šviesos greitį ir aplinkiniam atrodytum kaip tachionas - taigi, faktiškai atvykstantis "iš anos pusės".

Jei yra riba tai turi but ir uzribis jei jo nebutu visata nesiplestu manau..NEs kaip jau visi mini ten nera nei laiko nei erdves nei nieko tai cia butu tas pats kas i maza dezute krauti gigantiskus daiktus

Įmanoma ir taip, ir kitaip - ir keli variantai iškart. Pavyzdžiui, Visata, kuri apima (-tų) mūsų Visata, gali būti netgi mažesnė, ir gali būti, kad mūsiškė tuo pačiu apima ją. Gali būti ir trečia, ir ketvirta visata - ir viena gali apimti kitą. Tai sunkiai suvokiama Euklido geometrijoje (iš esmės, ji mums ir neleidžia išsivaduoti iš sąvokų "šviesmetis", "didelis", "mažas", "uždaras", "plokščias", "pradžia", "pabaiga" ir t.t.). Tačiau matematiškai tai įmanoma. Kaip ir įmanoma, kad dvi lygiagrečios tiesės kertasi - priklausomai nuo lygiagretumo, tiesės ir kirtimosi apibrėžimo. Pavyzdukas: yra n-matė erdvė, su tam tikra "plokščia" metrika. Pavyzdžiui, 3-matis kubas (galima jį pratęsti iki begalybės). Dabar ant jo vienos sienos nupiešk Hilberto kreivę (2-d objektas, užimantis visus 2-d plokštumos taškus). Gyvenantiems toje Hilberto kreivėje tokiu būdu kiekvieną 2-d erdvės tašką aprašo viena koordinatė (jie suvokia atstumą kreivėje, kurioje gyvena ir galbūt trečią koordinatę, "statmeną" savo kreivei). Tarkime, kad yra kita tokia Hilberto kreivė, nelygiagreti pirmai. Tokiu būdu, šios dvi tiesės kertasi begalybėje taškų. Arba, įsivaizduok, kad yra 3-d Hilberto kreivė. Visi pirmosios kreivės taškai yra antrojoje, bet ne atvirkščiai. Ar galima teigti, kad antroji yra didesnė už pirmąją? Ne, nes ir viena ir kita turi begalinį ilgį ir begalinį skaičių taškų. Ar galima teigti, kad pirma yra antroje? Taip, bet tai ne dydžio, o kardinalumo klausimas. Dabar tarkime, kad yra dvi Hilberto kreivės užpildančios vieną plokštumą - abi apima viena kitos taškus, tik topologija skiriasi. Abejose gyvena žmogučiai, kurie nežino, kad lygiagrečiai su jais gyvena kiti žmogučiai. Jie paprasčiausiai vieni kitiems neturi įtakos. O jei dar laiką apibrėžtume panašia kreive, tai išvis... Akivaizdu, kad net ir su paprastu geometriniu modeliu galime prikurti visokių variantų, kaip visatos gali kirstis, viena kitą apimti ir t.t.. Todėl įsivaizduoti, kad mūsų Visata yra kažkoks burbulas, pilnai telpantis ir apibrėžiamas kitame burbule, ar besiremiantis su kitais burbulais tėra pats "žmogiškiausias" vaizdinys. Naivu tikėtis, kad būtent jis būtų teisingas.

Apskritai, kas mums yra riba - galbūt iš kitos pusės visai neatrodo kaip riba. Ir šiaip, mūsų suvokiamos Visatos dydį visų pirma apibrėžia maksimalus jos amžius - o jis nustatytas stebint mikrobangų foną ir t.t.. Be to, jį apibrėžia visokie Pauli principai, pagal kurį skirtingų dalelių būsenų skaičius mūsų fizikoje yra baigtinis - 10^(10^108) ar panašus. Kad pradinė konfigūracija buvo lamai maža - o ne šviesmečiai ar pan., taip pat netiesiogiai įrodo tiek eksperimentai, tiek teoriniai skaičiavimai. O dabartinį savo Visatos dydį mes apibrėžiame tuo, ką galime ar teoriškai kada nors galėjome stebėti. Kiekvienas pabėgęs fotonas yra mūsų Visatos dalis. Dėl dabartinio plėtimose, praktiškai neįmanoma, kad mus pasiektų (su dabartiniais dėsniais) kitos visatos medžiaga ar energija - jas nebent galime stebėti iš mikrobangų fono netolygumo, masės pasiskirstymo ir t.t..

Nu jo... Visata ir negalėtų plėstis, jeigu nebūtų plėtimuisi reikalingos erdvės. Jei visatos dydis matuojamas nuo A iki Z taško, tai dar nereiškia, kad erdvė yra būtent tokia. Gal ta erdvė jau išsiplėtus (susikūrus, padidėjus) dar 1000 kartų tiek, tik mes negalime jos pamatuoti, nes ten nėra nieko mums apčiuopiamo. Dabar paklausi kas yra už tos erdvės. Už erdvės nėra nieko, nes ten nėra sąlygų kažkam būti - ten nėra tokio dalyko kaip vieta. Sunku aišku tai suvokti. Gali tik užsirašyti sau tai ant kaktos ir pasakoti kitiems, bet pats nieko nesuprasi. Praeis n laiko kol tavo smegenėlės išmoks apdoroti tokio pobūdžio informaciją kol pagaliau pasireikš suvokimas Aš irgi seniau niekaip to nesuprasdavau, klausinėdavau kaip taip gali būti. Na kad ir su šviesos greičiu. Jei aš judu šviesos greičiu ir į mane juda kitas kūnas šviesos greičiu, tai vienas kito atžvilgiu mes turėtume judėti 2x šviesos greičiu. Džiugu kad taip nėra Vienas kito atžvilgiu mes judame tuo pačiu šviesos greičiu. Ir dar labiau džiugu, kad mes negalime judėti šviesos greičiu, nes jeigu mums tai pavyktų, tai pyz*** viskam Būdamas už 100 šviesmečių nespėtum net suvokti kaip prarastum suvokimą. Kūno, judančio greičiu artimu c greičiui, masė ima didėti. Pasiekus c greitį jo masė turbūt taptų begaline, kas reikštų begalinę trauką, o begalinė trauka per be galo trumpą laiką sutrauktų visą Visatą į tą patį be galo mažą tašką

MindaugasV85: tikiuosi, atsakiau į klausimą.

O gal yra ziniu kokio dydzio tas taskelis butu ?? 1 mikrono ar 1 sviesmecio skersmesns ?

Google, not goggle: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... psnis-3342

Pagal kvantines gravitacijos teorija tas taskelis erdveje turetu uzimti keliu simtu protono skersmenu dydziu rutuliuka , t.y., ~10**(-13) - 10**(-12) m skersmens sfera; jei tuos tariamus protonus isdestytume linijoje, tai tos linijos ilgis butu jau keliu ar keliasdesimties atomu skersmenu ilgio, taigi atitiktu kokios nors molekules dydi... Si teorija, skirtingai nei klasikine reliatyvumo, leidzianti matematinius singuliarumus, tokiu "keistumu" nepripazista ir teigia, kad bet koks erdves tūris gali sutalpinti tik baigtini energijos kieki. Vienas is sios teorijos kureju M. Bajovaldas (apie ji siek tiek ir sis saitas rase) paskaiciaves, kad protono dydzio erdveje galetu tilpti trilijonas sauliu (tai matyt butu 10**(15) sauliu), taigi labiau nei iki protono dydzio tokio kiekio medziagos nesuspaustume. Taigi, kadangi, grubiai skaiciuojant, laikoma, jog zvaigzdiu galaktikoje yra vidutiniskai 100 milijardu, o galaktiku Visatoje irgi panasus skaicius, tai zvaigzdziu Visatoje turetu buti ~10**(22); is cia ir galima paskaiciuoti ta taskelio dydi. Siaip tai kiek keista jau kelinta karta skaityti, kad Visatos dydis yra laikomas ~90 mlrd. sm. Anksciau Visatos dydis ir amzius buvo tapatus dalykai, t.y., jei Visatos amzius 13-14 mlrd. sm, tai ir dydis toks pats arba imant skersmeni - dvigubai toks. Pastaruoju metu matyt pradeta skaiciuoti, koks Visatos dydis turetu buti "dabar", nes dabartini Visatos krasta matome, kiek jis buvo nutoles pries 13-14 mlrd. metu. Tuo tarpu, kol atejo sviesa, tas kosminis objektas turejo gerokai pasistumet i prieki.

Buvau mates dokumentini filma, apie supergrip ar kazkas pan. Esme ta, kad visata pasieks pletimosi riba ir pacios daleles tiesiog issisklaidys, del pletimosi. Neliks absoliuciai nieko. Baisu kai pagalvoji... Jokios galimybes isgyventi. Na bent jau musu tikrai cia nebus. Beje del uzribio ar tai, kad musu visata vienintele, velgi sakyciau labai jau egocentriskas mastymas Cia kaip ir pradzioj manem, kad viskas sukasi apie zeme. P.S. patiko man ideja is MIB, kad musu visata telpa i viena maza "stiklo kamuoliuka", kuris tera zaislas kitoms butybems, kurios gyvena kitoje visatoje. Na paaiskinti sunku, bet kas matet, tas supras

http://en.wikipedia.org/wiki/Big_Rip

Pažiūrėkit laidą "The Universe" - ten rasit daug informacijos apie mūsų visatą, paralelinių visatų egzistavimo galimybes

Štai jums ir paralelinės visatos: fizika ir teologija, mokslas ir religija. Vienos kitoms neegzistuoja? www.templeton.org/pdfs/articles/Physics ... aday07.pdf