Viso gyvenimo skrydis: ar pasiektume „pasaulio kraštą“?

Va čia tai aukščiausio lygio sapalionės. Šniobelio premiją australų mokslininkei už tokius pamastymus:))

Jeigu visata sugeba plestis didesniu nei sviesos greitis, tai ir mes galetume pasiekti didesni nei sviesos greitis

nu cia geras anegdotas...

Cia ka sunku paskaicuoti kiek? Paimi vidutrini greiti per val, padaugini is ~60*364*24 = nuskristas kelias. Dar galima padalinti is sviesmecio ir turesime sviesmeciu matavimo sistema. Kitaip sakant-niekur toli nenuskris.

Tai jei jau daugini is sviesos greicio (arba jam artimo) tai laikas erdvelaivyje praktiskai sustoja ir tas vadinamas zmogaus gyvenimas 60m issitempia ganetinai daug, is esmes kone iki begalybes. Seip tai as turiu kita versija Tie kosmonautai isskrenda pasiekia sviesos greiti ir po poros valandu pas juos atsiteleportuoja zemes kyborgu atstovas su duomenimis apie visa visata ir jos pakrascius. Paima juos uz rankos ir teleportuoja atgal i zeme, nes ten technika per paskutini milijarda metu nesveikai pazenge ir zmones jau dauguma galaktiku yra kolonizave

yra tiesos tame, susiraskit ensteino formules pvz, kuo tu greiciau judi, tuo isorine erdve labiau susiploja, kitaip tariant sutrumpeja kelias. apie greitejima g pagreiciu jau kazkada gavojau, butu visai geras variantas zmogui, nereiktu dirbtinai kurti gravitacijos, galetu sau ten laisvai gyventi. bet.... kas ta erdvelaivi tiek laiko stums? ir dar daug yra problemu, pvz skrendi sau beveik sviesos greiciu, ir sutinki pakeliui maza akmenuka blabla tingiu rasyt, bet teoriskai pasvaigti tai galima.

Na jo, čia dėl visatos plėtimosi c greičiu, tai jau perdėjo. Be to šviesą mes matytume jei ir ta žvaigždė lėktų nuo mūsų c greičiu (teoriškai). rimka, manau tu kiek klysti su tuo akmenuku. Pabandyk įsivaizduoti, kad tu judi ne kažkur į pasaulio kraštą, o aplink žemę. Judi šviesos greičiu. Tau praeina ten tarkim 5 metai, o Žemėje praeina 5 milijonai metų. Ką mato žemiečiai? Judantį tave greičiu, kuris lygus kokie 3m/h. Pagavai? Aš manau, kad tas erdvės išsikreipimas turėtų būt šiek tiek paslaptingesnis. Gal mūsų akimis tas kūnas, judantis c greičiu, dingtų iš mūsų stebėjimo zonos? O gal jis tiek sumažėtų, kad mes jo nė nematytume?

akmenuka tai turejau galvoi susidurima su juo. jeigu aplink zeme judetum sviesos greiciu, tai manau atrodytum panasiai kaip saturno ziedas, tik istyses aplink zeme. bet tokiu greiciu tokio posukio nepadarysi,

Jeigu ka, tai teoriskai cia gryna teisybe, nors praktiskai mes to patikrinti negalime. Viskas paremta reliatyvumo teorija. Didejant greiciui, laikas sistemoje leteja isorines sistemos atzvilgiu. Formule Tau=sqrt(1-v^2) Tai cia ir yra tau faktoriaus formule. cia v - erdvelaivio greicio ir sviesos greicio santykis. Reiskia, kuo erdvelaivio greitis artimesnis sviesos greiciui, tuo tas santykis artimesnis vienetui. Ir tuo dydis Tau artimesnis 0. O sio dydzio fizikine prasme yra tokia, kad jis parodo, kiek kartu skiriasi laikas zemeje ir erdvelaivyje. Vadinasi kuo arciau sviesos greicio, tuo laikas erdvelaivyje slenka leciau ir t.t. Wikipedijoje kas nori gali rasti straipsni pavadinimu "Time dilation", ten viskas smulkiai paaiskinta. Beje yra ir sf knyga "Tau faktorius" sia tema.

cia pagrindines mokyklos fizikos kursas.... "akmenuka tai turejau galvoi susidurima su juo. " velgi fizikos kursas is tos pacios mokyklos. sviesos greicio objektui su mase neimanoma pasiekti, nes artejant iki 1(sviesos greicio) objekto mase didetu, ko pasekoje reike vis daugiau energijos padidinti greiti, ir sitas kartu paaiskina kodel negalima pasiekt sviesos greicio tradiciniais metodais, taigi, tas akmenukas butu ne kas daugiau kaip dulkele atsitrenkus i automobilio stikla.(senokai skaiciau, bet jei klystu - pataisykit)

Nu jau... nuo kada supanti erdve susiploja skrendant artimam sviesos greiciui??? Pagal Einsteino realeatyvumo teorija, sutrumpeja judancios sistemos vienas is matmenu judejimo kryptimi(t.y ilgis), mase dideja begalybes link, o laikas sistemos leteja iki 0 - visi sie reiskiniai vyksta tik nejudancio stebetojo atzvilgiu, o pacioje judancioje sistemoje(pvz. kosminiame laive) jo keliautojams atrodo niekas nesikeicia.

dulkele kurios greitis tavo atzvelgiu beveik kaip sviesos, ir mase bet kokiu atveju ne 0. apie greitejima tai tiesa rasai, 99,9 toliau 99,99999% sviesos greicio, greitis beveik nedideja, keiciasi tik mase, bet cia siuo atveju tikslus greitis neapibreztas, kaip arti jis to sviesos greicio.

tai as ta ir parasiau, su erdve bentjau, su laiku tai priesingai.

Tu parasei "<...> kuo tu greiciau judi, tuo isorine erdve labiau susiploja <...>", as noriu atkreipti demesi tik i tai, kad erdve aplink tave judanti sviesos greiciu ar artimu jam, nesikeicia, jei nei susiploja nei issiplecia, sutrumpeja tik jo kosminis laivas ir viskas kas yra jo viduje... Jei pafantazuoti toliau, tai jei pasiekus sviesos greiti, kosminio laivo ilgis tampa lygus nuliui; bet taip tik atrodo stebetojui, kuris ji stebi skrendant, nejudancio atskaitos tasko atzvilgiu, pats laivas fiziskai tikriausiai nesutrumpeja... Tai reikstu, kad stebetojo atzvilgiu vienas laivo matmuo(ilgis) dingo-t.y. laivas tarsi pasidare dvimatis, vadinasi-stebetojui jis bus nematomas, nes musu(trimaciame) pasaulyje nera galimybes saveikauti/matyti dvimaciu ir kitu mazesniu dimensiju objektus.

visdelto pasirodo sakiau neteisingai kas link erdves. permeciau akim formules, judancio daikto ilgis yra lygus jo tikrasis ilgis padalintas is lorenco faktoriaus, reiskia jis trumpes. jeigu is stebetojo puses, tai tada gaunasi kad isorine erdve issitemptu, ne susitrauktu, bet tada atrodytu kad judi gerokai greiciau nei yra is tikruju. pries tai aisku greitejant pradziai persislinktu visos spalvos, o paskui vaizdas dingtu visai.

Gera komentarą perskaičiau prie originalaus straipsnio: Ką manot? O šiaip man patinka tokie straipsniai... Nieko labai konkretaus neduoda, bet užtat kaip vaizduotė po to gali dirbt..

Kazkaip as nepritarciau tam, kad skrendant sviesos greiciu jis pasentu 50 metu tuo tarpu pas mus praeitu milijonai ar milijardai metu... aplamai laikas yra musu paciu isgalvotas dalykas, o musu kunas turi savo biologini laikrodi kuris kazi ar priklauso nuo to kokiu greiciu mes judam ir koks skirtumas ar tu busi zemeje ar tu busi tame erdvelaivyje, ta kelione vistiek truks tiek pat ilgai, juk nuo to, erdvelaivio greitis nepasikeicia, pasikeicia tik tavo padetis, o nuo padeties kazi ar imsi sent leciau. Skriejant beveik sviesos greiciu, statmenai nuo daigto kuris atspindi sviesa ir kuris keiciasi(tarkim keicia spalvas ar forma), mes matytume tuos pokycius labai suletintai, tai ta prasme galime teigti kad laikas keiciasi, bet cia tik laiko suvokimas, pvz jei skrietume sviesos greiciu tai to daigto visai nebematytume, nes sviesa musu nepavytu, mes begtume nuo jos, kaip kad nepagaunam savo nosies eidami i prieki, nes nosis juda tokiu pat greiciu kaip ir mes, taciau jei nosis judetu leciau ji sulystu i mus, taip ir sviesa musu nepagautu ir tariamas laikas butu lygus 0, bet ar laikas priklauso nuo to ar sviesa mus pasivija ar ne? ar musu laikrodis ima atsilikti ar skubeti kuomet mes greitai vaziuojam su masina ar pvz skrendam virsgarsiniu lektuvu? be to kad skirtingose laiko juostose skirtingos valandos Na zodziu, norejau pasakyti tik tiek, kad jei mes skristume greiciu artimu sviesos greiciui, ziurint i zeme ar stovincius objektus mum tik atrodys kad laikas suletejes, t.y tokia musu laiko iliuzijas, nes mes matysim suletejusius objektus musu atzvilgiu, taciau laikrodis kuris skris kartu su mum eis kaip ir ejes, nes jis nejudes musu atzvilgiu ir jis ta pati rodys ka ir zemeje esantys laikrodziai, taciau ne mum, o tiem kas yra zemeje o tai reiskia kad grizus atgal i zeme, mum ir buvusiems zemeje bus praeje toks pat laiko tarpas

kaip cia idomu kaip tai vienas tai kitas tai tu pats pradedi viska aiskinti priesingai tai isorinis pasaulis gal pagreitetu ne suletetu tavo atzvilgiu ?

Deja klysti Jei tu tuo viršgarsiniu lėktuvu skristum pakankamai ilgai, laikrodis su kurio skrendi atsiliks nuo pas tave namie kabančio ant sienos Tačiau tu to nepastebėsi, tau laikas eis normaliai, tik grįžęs namo pastebėsi tą laiko skirtumą. Laikas yra reliatyvus

vat man idomu ar kas dare toki bandyma ir ar irode, kad grizus namo laikrodis kabantis ant sienos ir laikrodis ant rankos rodys skirtinga laika, nes kitu atveju tai nera irodymu kad klystu is tiesu tuo nesidomejau, bet butu idomu paskaityti apie tokius bandymus