Viso gyvenimo skrydis: ar pasiektume „pasaulio kraštą“?

tai jau zemeje skraidant su virsgarsiniais lektuvais laikrodziai pradeda veluoti pora milisekundziu, tai faktas. kokiu dar irodymu reikia? tas irodyta.

o del to krasto, tai tas vargsas zmogelis niekur nenuskristu prie jokio krasto, nes jo paprasciausiai nera. visata - tai kur centras yra betkur, o krastas yra niekur. kur tu bebutum visata yra vienodai nutolusi nuo taves. taip kad jokio krasto nera. cia tas pats kaip su zeme. nera jokio krasto, kuri priejes galetum nukristi

Neįmanoma pasiekti tą, ko nėra. Nėra pasaulio krašto. Nėra jokių ribų.

Aleikit mokslininkai jus mokslininkai nera net tikslo cia kazka irodinet ir diskutuot, idomus fantastinis straipsnis, kuris paglosto sirdele, kad vat gal zmogus gali tai padaryti...kaip sakant isskrsisti ir grizes rasti vel per naujo isikurusius dinozaurus :D:D visu pirma tokio erdvelaivio nepadarys niekas, kuris galetu tai iveikti, ir taip zmogaus neatsiras kuris tai iveiktu...nebent isodinti dar pora motetru kurios beskrendant pagimdytu nauja igula, kuri ir mokintusi tame erdvelaivyje, kaip testi misija...

na kaip tai nera jokiu ribu, yra dar ir kaip. jeigu remsimes dabartiniu mokslu ir siuo metu priimtomis teorijomis, tai visa visata prasidejo nuo maziuko taskiuko su dideliu bang, kuris jau ilgai pleciasi, stai mes su kosminiu laivu praskrendam 14 mldr svies. ir matom kad toliau yra tamsu. t.y. nieko nera tik tuscia erdve. tiesa sakant as ir pats visai nebesuprantu ar ta visata (planetos, zvaigzdes, galaktikos) pleciasi su erdve ar ta erdve kurioje zvaigzdes ir t.t.. pleciasi yra begaline. jei yra jau erdve kurioje viskas pleciasi tai visata turetu matytis kaip grazus sviesuliu burbulas (na jei pakankamai nutolus nuo jos) na panasu kad musu teorijos kaip reikiant grybauja sia tema, taigi dar pamastymui, jei musu technologijos butu pazangios sukurti toki erdvelaivi (neiskeliant klausimo, kas bus jei skrisim beveik sviesos greiciu ir pakeliui bus zvaigzde kaip ja apsukti ar tarkim meteora kaip jau buvo mineta) tai kokios zinios bus apie visata, galbut nebereikes skristi, ir taip bus viskas aisku.. na jei zmonems lemta issiaiskinti visas paslaptis 100% tiesiog butu idomu suzinoti kiek tam laiko reiktu, ir zinoma kas be ko paskaityti visus informacijos saltinius

Del to akemenuko, kuris taipat gali buti planeta ar zvaigzde, nes neimanoma rasti grynai svaraus ruozo kosmose, kad galetum skrist tieks sviesmeciu. Kazkas sake, kad tas akmenukas butu kaip dulkele, o tai isivaizduok dabar atvirksciai, kad tu stovi vietoj ir i tave akmenukas sviesos greiciu isirezia. Sakysi nieko nepajausi, nes tai bus kaip dulkele? e=mc2, o tai reiskia issitaskytum po visa kosmosa, arba tiesiog atsirastu skylute Viskas priklauso dar ir nuo to, kokio kietumo akmenukas, ir kiek pats esi kietas Pauksciai lektuvam langus kiaurai isdauzo, nor tik mesa tera, o cia matai dvimatis laivas jiem ir jokis planetos nesustabdys Ilysi i juodaja skyle ir baigsis visos keliones

Reiktu ne sviesos greiciu vaikytis, o geriau apie teleportacija pamastyt. Tada nekils problemu del kosminiu akmenu ant kelio

Strong_Bad, ten rašant apie akmenuką matyt turėta galvoje, kad kūnas turėdamas masę negali judėti šviesos greičiu, nes jo masė pasiektų begalybę, tokį greitį teoriškai gali pasiekti tik dalelė neturinti masės "visiškame" vakume, del to c ir vadinanma šviesos greičiu, nors pati šviesa praktiškai irgi negali pasiekti tokio greičio.

po didziojo sprogimo atsirado erdve kurioje mes dabar ir gyvename. taip kad cia tas pats kas zuvims vanduo. jos gyvena vandenyje ir net nesuvokia kad yra kazkokia sausuma (aisku iki to laiko kol jos neisemi is vandens ). taip ir mums. mes negalime kazkur uzskristi uz visatos krasto ir stebeti, kaip graziai atrodo musu visata is salies. mes tik galime mastyti, fantazuoti, nes mes esame zmones, o ne fucking zuvys

Del kalusimo apie kurą, tai atsakymas paprastas, skrendant tokiu greičiu kuro būtų sunadojama nepriklausomai nuo laiko, nes tas sakičius būtų begalinis, kadangi reikia begalinės energijos. Jiegu pavyktų išvystyti tokį greitį, tai ir skristi niekur nereiktų nes visata susitrauktų į vieną tašką ir kraįtas būtų lengvai pasiekiamas.

Aš tai manau, kad teorija apie laiko sustojimą judant šviesos greičiu yra visiškas marazmas. Tik stebinčiam šviesos greičiu judantį objektą gali atrodyti, kad jis nesensta, kaip ir judančiam šviesos greičiu objektui gali atrodyti, kad stebėtojas nesensta, nors laikas realiai juos veikia vienodai. Kad ir kaip ten būtų, viskas yra teorija, kol neišbandyta praktiškai.

del arti sviesos greicio judancio objekto. taip iseinai stebint is zemes tasko objekto greitis butu didesnis uz sviesos greiti, butent del laiko reliatyvumo teorijos. ar teisingai mastau?

visata nebutinai begaline, nebutinai burbulo formos, gali buti blyno formos kaip, kad galaktikos ir saules sistema. Gal netgi spirales formos, gal barankos formos. Gal yra daug visatu tokiu baranku sumautu viena ant kitos. Jums neatrodo keistas matomos visatos dydis 93 mlrd. sviesmeciu, kai visatos amzius viso labo tik 13 mlrd. metu? Kuro reiketu labai kaloringo pvz. antimaterijos. del kuro snaudu, reikia mastyti reliatyvistiskai, pvz artejant prie sviesos greicio is zemes atrodys, kad variklis veikia pilna galia, bet greitis nebedideja, nes dideja mase ir beveik visiskai sustojo laikas tame kosminiame laive ir taip pat variklio vartojamu degalu kiekis sumazejo iki beveik 0, is kosminio laivo atrodys, kad laikas teka normaliai variklis dirba pilnu pajegumu, pasiekiamas beveik sviesos greitis ir toliau greitejama, bet vietoj didesnio greicio negu sviesa, erdve isitempia ir vel nepavyksta virsyti c kuo daugiau didinam greiti tuo labiau isitempia erdve pries laiva ir susitraukia uz laivo ir vistiek nepavyksta virsyti c. Dabar isivaizduokim, kad juda du kosminiai laivai tuo paciu greiciu c vienas salia kito lygegreciai su isjungtais varikliais ir vienas is ju ijungia varikli, manau tada paprastai aplenktu kita kaip ir iprasta, bet paradoksas tame, kad vistiek abu skristu tuo paciu greiciu c. is zemes tai atrodytu, kad aplenkimui per 100 metru prireiks 10000 metu (skaiciai is lempos), o kuro sudegs tik tiek kiek to reiketu iprastais nereliatyvistiniais greiciais, nes prie suletejusio laiko, kuro debitas irgi mazeja proporcingai laikui. Isviso to straipsnio bent jau laiko masina isejo, su bilietu i viena puse i ateiti. Manyciau jei tik pavyktu virsyti sviesos greiti tai laikas pradetu teketi atgal visatoj, jei butum stebetojas kosminiam laive. Taip iseina kad tolimoj ateiti kosminiai laivai keliaus netik erdve bet ir laiku. Kazkas paminejo susidurima su kunu prie greicio c, nezinau kas atsitiktu, bet to nespetu atsitikti, nes nuo visokiu elementariuju daleliu pvz elektronu bombardavimu astronautai pirmiau iskeptu nuo rentgeno ir gama radiacijos dar net nepasiekus sviesos greicio. Tektu panaudoti visokius magnetinius skydus, ir vandenilio turincias medziagas, kad ir vandeni, ir dar svina. Ir aisku nepakenktu koks nano ruko skydas, sugaudyti dideles energijos dulkems.

O idomu kai kosmonautai skrenda jiem laikas suleteja irgi kazkiek?

nu kad laikas pradetu teketi atgal, tai as nesutinku. sutinku, kad virsijus sviesos greiti tu galetum pazvelgti i praeiti, bet tai pats laikas nuo to nepasikeistu. tu tik stebetum preities dalykus, bet pats procesas nepradetu eiti atgal. saule matai pasenusia 8 min., bet ir jos ir tavo atzvilgiu laikas bendrai tai nesikeicia.

Jei laivo įgula skris 30 metų(taip kaip jiems teka laikas) tai reiškia, kad degalų reikės 30-čiai metų, o ne milijonams ar milijardams...Jug įgula realiai tai skris tik 30 metų ir visai nesvarbu kiek metų atrodys kitiems(žemiečiams). Čia tik mano nuomonė. Kas manot kitaip-prieštaraukit ir pagrįskit.

Tas jau buvo patvirtinta eksperimentais, inete gerai paieškojus, galima rasti eksperimento rezultatus, kurie įrodė, kad iš tikro judančiame objekte laikas sulėtėjo, aišku tik mažomis sekundės dalimis, nes jo greitis buvo v << c.

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti, kad '...tokio erdvelaivio nepadarys niekas, kuris galetu tai iveikti, ir taip zmogaus neatsiras kuris tai iveiktu...' Prieš 300 m. gyvenusiems žmonėms tikriausiai irgi buvo neįsivaizduojamas, neįmanomas dalykas kalbėtis per atstumą esant skirtinguose Žemės kraštuose, o pažiūrėk ką turimšiandien?(telefoninis ryšys, internetas...) Taip kad - niekada nesakyk 'niekada', nes šiandienos fantazijos yra ateities realybė. quote="Urbshis"]Aleikit mokslininkai jus mokslininkai nera net tikslo cia kazka irodinet ir diskutuot, idomus fantastinis straipsnis, kuris paglosto sirdele, kad vat gal zmogus gali tai padaryti...kaip sakant isskrsisti ir grizes rasti vel per naujo isikurusius dinozaurus :D:D visu pirma tokio erdvelaivio nepadarys niekas, kuris galetu tai iveikti, ir taip zmogaus neatsiras kuris tai iveiktu...nebent isodinti dar pora motetru kurios beskrendant pagimdytu nauja igula, kuri ir mokintusi tame erdvelaivyje, kaip testi misija...[/quote]

Truputį pafilosofavus, gaunasi juokingi dalykai: ...kad dabartis iš viso neegzistuoja, nes bet koks daiktas kurį matom, tai ji matom(tiksliau-matėm) praeityje(kad ir labai jaunoje praeityje, sakysim milijardinės sekundės dalies praeityje), nes šviesai reikėjo įveikti tą kelią nuo daikto iki mūsų akies tinklainės, po to kol akies tinklainės sukuriamas signalas ateina iki smegenų ir ten apdorojamas-praeina ne nulinis laiko tarpas, vadinasi daiktą visada matom praeityje. Vadinasi tokio momento kaip 'dabartis' nėra?