Viso gyvenimo skrydis: ar pasiektume „pasaulio kraštą“?

Na fantazuoti galima ir nieks negali tam sutrukdyti, o jei rimtai tai pirma reikia išsiaiškinti kiek tos teorijos ir postulatai teisingi ir kiek ne. Nesutinku, kad tai didžiausia šiai dienai galima energija, nes kol kas nežinome greičio didesnio už šviesos (teisingiau už elektromagnetinių bangų greitį vakuume). Nagrinėjant laiko sulėtėjimą negalime sakyti, kad toje pačioje erdvės taškuose laikas skirtingas. Įsivaizduokime, kad judame nuo saulės ir judėjimo pradžios momentu stebime pakilusį protuberantą (spindulių plotą kurį matome). Kol greitis bus mažesnis už šviesos jis didės pastoviu greičiu, kai greitis padidės, jo kilimas sulėtės (tai tik mums tai atrodys, o saulėje jis kils kaip kilęs), o kai greitis bus lygus šviesos greičiui, mes jį matysime vietoje, o kai greitis bus didesnis, už šviesos greitį, protuberantas ims trauktis (nes mes pavysime jau nulėkusį spindulių plotą). Ir tai stebėti galėsime tik toldami nuo saulės, bet jei pasuktumėme statmenai viską matytumėme, be jokių sulėtinimų ir pagreitėjimų. Ir jei grįžtumėme atgal prie saulės laikas praeitų toks pats ir mūsų laive ir prie saulės. Tai mano nuomonė, jei ji ir klaidinga, tai norėčiau sužinoti, kur padariau klaidą savo mąstymuose.

Nesu tikras ar supratau tavo pamastyma, bet as turbut mastau panasiai visais punktais. Mano pamastymas. Nesvarbu, ar tu judesi pastoviu greiciu, ar "stovesi vietoje" (tas neimanoma, nes kazkieno atzvilgiu tai gali buti netgi ~sviesos greitis, netgi gal didesnis) tai jau savaime yra atskira pilnaverte atskaitos ir koordinaciu sistema, kurios atzvilgiu velgi sviesos greitis = ~300000km/s su savo "normaliu laiku". Man labai uzkimba tas straipsnyje minetas paradoksas su skirtinga laiko tekme, del greiciu artimu c, tai kuri is tu atskaitos sistemu yra pagrindine ir kurios is ju atzvilgiu laikas turi leteti? Ta prasme, kodel negalima sakyti, kad zeme juda nuo kosminio laivo, kodel sakoma, kad kosminis laivas juda nuo zemes, juk abi atskaitos sistemos lygiavertes.

Daug kalbat ir nieko nepasakot . Aišku, mokslininkė iš Australijos tikrai šiek tiek nusišnekėjo, bet teoriškai tai skamba tikrai įtikinamai. Time dilation, my friends . T=gamma * T0 ; gamma= 1/(1-(v/c)^2). So, jei skrendat labai artimu šviesai greičiu, tai tikrai toli nuskrisit (teoriškai). Aišku, turbūt labai greitai kuro pritrūktumėt

Hm.... įdomus straipsnis... Na, o kas prie Visatos krašto gali būti? Arba tarkim, gali būtį įdomu, kas būtų net jei tas minimas astronautas grįžtų pamatyti mirštančios Saulės sistemos. Kad Visata plečiasi su pagreičiu, tai čia jau faktas yra, o kad gali kažkada viršyti šviesos greitį, irgi realu. Laikas tai pat reliatyvus. Kas žino, ir galbūt jau po šimtmečio kokio žmoniją įvaldys arti šviesos skrendančius erdvėlaivius. Jau dabar NASA bei fizikai žino, kaip pagreitinti erdvėlaivius iki 30 % šviesos greičio. Tad, kad kai kurie dalykai virs tikrove ateityje, yra visiškai pagrįsti. Pvz, jau mokslininkai siūlo variantą su joniniu varikliu į Marsą nukeliauti tik per 80 dienų. Tad, netolimoje ateityje, sėkmingai užbaigus Saulės sistemos tyrimus, žmogus galės planuoti keliones į kitų žvaigdžių planetas.