Lietuvos Baltijos jūros krantai ir juose esantys objektai bus stebimi iš kosmoso (1)
Pokyčius žemės paviršiuje sukelia žemės drebėjimai, nuošliaužos, krantų abrazija ir erozija, potvyniai, gruntų sėdimas dėl požeminio vandens išsiurbimo ir požeminės naudingųjų iškasenų eksploatacijos, požeminių karstinių tuštumų įgriuvimo ir kitų priežasčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Duomenys apie žemės paviršiaus pokyčius tam tikroje vietoje, gauti iš satelitinių stebėjimų, kartu su geologiniais ir geomorfologiniais duomenimis apie tiriamąją vietovę gali padėti nustatyti žemės paviršiaus grimzdimo reiškinius. Lietuvoje žemės paviršiaus pokyčius daugiausiai sukelia nuošliaužos ir karstinės įgriuvos, dažnai sugriaudamos pastatus ir komunikacijas.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 metų vasario mėn. pasirašė Europos Sąjungos 7-sios bendrosios programos kosmoso srityje finansuojamo tarptautinio projekto „SubCoast“, skirto Pasaulinio monitoringo ekologiniam ir civiliniam saugumui (GMES – Global Monitoring for Environment and Security) užtikrinti, įgyvendinimo sutartį. Projekte dalyvauja 12 skirtingų geologijos tarnybų ir mokslinių institucijų iš 6 Europos Sąjungos šalių. Šio projekto tikslas – palydovinių tyrimų pritaikymas grimzdimo sukeliamų pavojų Europos krantų žemumose monitoringui ir prognozavimui.
Planuojama projekto metu tiksliai įvertinti Klaipėdos krantinių ir kitų objektų stabilumą, grimzdimo greičius.
Tai jau antrasis Europos kosmoso agentūros projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 2006–2009 metais Lietuvos geologijos tarnyba dalyvavo „TERRAFIRMA“ projekte, kuris buvo skirtas įvertinti žemės paviršiaus geodinaminius judesius Europoje (daugiausiai urbanizuotose teritorijose), naudojant satelitinės interferometrijos (InSAR – Synthetic aperture radar interferometry) technologiją. Vienas pasirinktų TERRAFIRMA projekto tyrimo objektų Lietuvoje buvo Vilniaus miesto teritorija.
Satelitinių duomenys gauti InSAR metodu suteikia galimybę nustatyti žemės paviršiaus svyravimus 1 mm per metus tikslumu.
Vilniaus miesto žemės paviršiaus interferograma sudaryta pagal 1992–2001 metų matavimo duomenis. Atlikta šių duomenų analizė parodė, kad Vilniaus miesto ir jo apylinkių žemės paviršius gana stabilus, kasmetinis žemės paviršiaus judesių greitis svyruoja nuo -1,5 iki +1,5 mm/metus (vidutinis kasmetinis greitis – 0,405 mm/metus) (žr. paveikslėlį). Tačiau stebimos ir anomalinės reikšmės: vakarinėje Vilniaus miesto dalyje kasmetinių žemės paviršiaus judesių greičių reikšmės siekia – (3–5) mm/metus ir daugiau; šiaurinėje ir pietinėje Vilniaus dalyje šios reikšmės kai kur yra nuo +(3–5) mm/metus. Satelitinės interferometrijos duomenys buvo interpretuojami kartu naudojant ir kitus turimus geologinius duomenis. Anomalinių reikšmių padėtis buvo tikslinama vietovėje lauko darbų metu. Pasirinktų atskirų anomalinių taškų analizė parodė, kad pagrindinės žemės paviršiaus grimzdimo priežastys Vilniaus mieste gali būti siejamos su gruntų konsolidacija dėl požeminio vandens lygio žemėjimo/aukštėjimo, šlaitų nestabilumo, sufozinių procesų. Žemės paviršiaus suslūgimus bei kitas deformacijas gali įtakoti ir stambių inžinerinių konstrukcijų sukeliama apkrova ir pan.
Žemės paviršiaus kilimo priežastis nustatyti gana sudėtinga, tačiau šis reiškinys galėtų būti susijęs ir su neotektoniniais judesiais. Tačiau dėl nustatyto Vilniaus miesto žemės paviršiaus vidutinio (foninio) stabilumo ši prielaida lieka diskutuotina.
Satelitinės interferometrijos duomenys gali būti labai naudingi tiek tirtos teritorijos, tiek ir konkrečių inžinerinių objektų geodinaminio stabilumo vertinimui.
Lietuvos geologijos tarnybas prie Aplinkos ministerijos