Po šių vaizdų tikrai plausite uogas – mikroskopu parodė braškes ir ant jų gyvenančius „nematomus“ padarus (Video)  (4)

Silpnų nervų žmonės ir šių uogų gerbėjai šio vaizdo įrašo tikriausiai neturėtų žiūrėti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visi žinome paprastas taisykles, kad braškes ir kitas uogas bei vaisius prieš vartojimą reikia nuplauti. Tačiau šimteriopai padidėjus uogų paviršiui, matome, kad iš tiesų daug kas yra paslėpta nuo mūsų akių, rašo „IFLScience“.

Viena iš „Twitter“ paskyrų paskelbė vaizdo įrašą, kuriame braškės tiriamos mikroskopu. Braškių paviršiuje po mikroskopu matosi ne tik sėklos, bet ir mažytės blakės, kurios juda pirmyn ir atgal.

Galite manyti, kad šis vaizdo įrašas yra klastotė ir jis neturi ryšio su tikrove. Tačiau mokslininkai mano, kad greičiausiai taip nėra. Ir priduria, kad net jei tai klastotė, ji puikiai imituoja tai, kas iš tikrųjų vyksta braškių paviršiuje. Tai patvirtina ir kitas vaizdo įrašas.

 

Filmuotoje medžiagoje matomos mažų erkių rūšys, gyvenančios ant braškių ir jų augalų. Greičiausiai mes visi jų suvalgėme daug. Tačiau yra ir gerų naujienų – nėra tyrimų, patvirtinančių, kad šios mažytės erkės kaip nors gali kelti grėsmę mūsų sveikatai.

Viena iš vaizdo įraše matomų erkių yra žinoma kaip žemuoginė erkė (Phytonemus pallidus), jos paprastai gyvena ant braškių ir žemuogių, tačiau kartais aptinkamos ir ant daugelio kitų dekoratyvinių augalų. Yra žinoma, kad šie maži padarai kiaušinius deda palei augalo lapų gyslas.

 

Be to, ant braškių galima pamatyti ir paprastąją voratinklinę erkę (Tetranychus urticae), kuri gali gyventi ir ant kitų augalų. Šie kenkėjai mėgsta išgauti maisto medžiagas iš arti žemės esančių augalų lapų, juos pažeisti, kurie įgauna bronzinį atspalvį.

Nemažai kitų rūšių padarų laikomų kenkėjais ir gyvena įvairiose braškių augalų dalyse. Kai kurie didesni vabzdžiai taip pat gali dėti kiaušinius braškių, mėlynių ir vynuogių viduje. Pavyzdžiui, dėmėtosios drozofilos išsirita braškių viduje, kol jų lervos iššliaužia į lauką.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(7)
(4)
(3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (4)