Po poravimosi aštuonkojės kankina ir valgo pačios save – ir mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kodėl ()
Nemažai gyvūnų rūšių po dauginimosi miršta. Tačiau aštuonkojų motinų skaičiaus mažėjimas kelia ypatingą nerimą: daugumos rūšių aštuonkojės nustoja maitintis, kai jų kiaušiniai artėja prie išsiritimo ribos. Tada motina aštuonkojė palieka savo vietą virš jauniklių ir pradeda save naikinti. Ji gali daužyti save į uolą, draskyti savo odą, net valgyti savo čiuptuvus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar tyrėjai atrado chemines medžiagas, kurios, atrodo, valdo šį mirtiną pamišimą. Aštuonkojei padėjus kiaušinius, jos organizme pasikeičia cholesterolio gamyba ir panaudojimas, o tai savo ruožtu padidina steroidinių hormonų gamybą – tai biocheminis pokytis, kuris ją pražudo, sako Vašingtono universiteto psichologijos ir biologijos docentė Z.Yan Wang.
Užprogramuota mirti
Pasak Z.Wang, dar būdama anglų kalbos bakalauro studentė, ji buvo susidomėjusi patelių reprodukcija. Perėjusi į gamtos mokslų magistrantūrą, ji ir toliau tuo domėjosi, ir ją pribloškė dramatiška aštuonkojų motinų mirtis po to, kai jos padeda kiaušinius.
Niekas nežino tokio jų elgesio tikslo. Tarp teorijų yra mintis, kad dramatiškos mirties apraiškos atitraukia plėšrūnus nuo kiaušinių arba kad motinos kūnas į vandenį išskiria maistinių medžiagų, kurios maitina kiaušinius. Labiausiai tikėtina, sakė Z.Wang, kad žūtis apsaugo mažylius nuo vyresnės kartos aštuonkojų. Pasak jos, aštuonkojai yra kanibalai, ir jei vyresni aštuonkojai išgyventų, jie galėtų suvalgyti visus vienas kito jauniklius.
1977 m. Brandeiso universiteto (JAV) psichologas Jerome Wodinsky atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad šis savęs naikinimo mechanizmas slypi regos liaukose, t. y. šalia aštuonkojų akių esančiose liaukose, kurios panašios į žmogaus posmegeninę liauką. J.Wodinsky nustatė, kad jei nervai į regos liauką būtų nutraukti, aštuonkojų motina paliktų kiaušinius, vėl pradėtų maitintis ir gyventų dar keturis-šešis mėnesius. Tai įspūdingas gyvenimo pailginimas sutvėrimams, kurie gyvena tik apie metus.
„Nuo pat pradžių labai norėjau atlikti eksperimentus, kuriuos aprašėme paskelbtame straipsnyje, t. y. iš esmės išspausti sultis iš regos liaukos ir nustatyti tų sulčių sudedamąsias dalis“, – sakė Z.Wang.
Z.Wang ir jos kolegos analizavo chemines medžiagas, susidarančias Kalifornijos dvispalvių aštuonkojų (Octopus bimaculoides) regos liaukose tada, kai jos padėjo kiaušinius. 2018 m. tos pačios rūšies genetinė analizė parodė, kad po kiaušinių dėjimo regos liaukose pradėjo veikti genai, gaminantys steroidinius hormonus, kurie iš dalies yra sudaryti iš cholesterolio komponentų. Remdamiesi šiuo tyrimu, mokslininkai sutelkė dėmesį į steroidus ir su jais susijusias chemines medžiagas, kurias gamina dvispalvių aštuonkojų regos liaukos.
Lemtingi pokyčiai
Jie nustatė tris atskirus cheminius pokyčius, kurie įvyko maždaug tuo metu, kai aštuonkojų motina dėjo kiaušinius. Pirmasis buvo pregnenolono ir progesterono – dviejų hormonų, susijusių su daugybės gyvių dauginimusi (žmonėms progesterono kiekis padidėja ovuliacijos metu ir ankstyvojo nėštumo metu) – padidėjimas.
Antrieji pokyčiai buvo labiau stebinantys. Aštuonkojų motinos pradėjo gaminti daugiau cholesterolio, vadinamo 7-dehidrocholesteroliu (7-DHC), statybinio elemento. Gamindami cholesterolį žmonės taip pat gamina 7-DHC, tačiau jų organizme jis ilgai neišsilaiko. Šis junginys yra toksiškas. Kūdikiai, gimę su genetiniu Smith-Lemli-Opitz sindromu, negali pašalinti 7-DHC, dėl to atsiranda intelekto sutrikimų, elgesio problemų (įskaitant savęs žalojimą) ir fizinių anomalijų – pavyzdžiui, papildomų pirštų ir kojų pirštų bei gomurio skilimas.
Galiausiai regos liaukos taip pat pradėjo gaminti daugiau komponentų tulžies rūgštims.
Z.Wang sakė, kad aštuonkojų tulžies rūgščių sudedamosios dalys yra intriguojančios, nes panašus rūgščių rinkinys kontroliuoja kirmėlės Caenorhabditis elegans - kuri dėl savo paprastumo dažnai naudojama moksliniuose tyrimuose – gyvenimo trukmę. Gali būti, kad tulžies rūgščių komponentai yra svarbūs kontroliuojant įvairių bestuburių rūšių ilgaamžiškumą, sakė Z.Wang.
Aštuonkojai sunkiai tiriami nelaisvėje, nes jiems reikia daug erdvės ir puikių sąlygų, kad jie pasiektų lytinę brandą ir galėtų daugintis. Z.Wang ir kiti aštuonkojų tyrėjai dabar sukūrė būdą, kaip išlaikyti aštuonkojų rūšį Chierchiae gyvą ir besiveisiančią laboratorijoje.
Skirtingai nuo dauguma kitų aštuonkojų rūšių, šie aštuonkojai gali poruotis kelis kartus ir išnešioti kelias kiaušinių vadas. Jie nesižudo patys, kai jų kiaušiniai ruošiasi išsiritimui, todėl jie yra puikūs egzemplioriai liguistos elgsenos kilmei tirti.
„Laba džiaugiuosi galėdama ištirti šios rūšies regos liaukos dinamiką“, – sakė Z.Wang.
Tyrėjai savo išvadas paskelbė žurnale „Current Biology“.
Parengta pagal „Live Science“.
