Genetiškai modifikuotos vištos gali padėti sulėtinti paukščių gripo plitimą ()
Pasaulis gali greitai pamiršti COVID-19, tačiau yra požymių, kad jau artėja kita pandemija – paukščių gripo. Tačiau mokslininkai įrodė, kad genetiškai modifikuotos vištos gali sumažinti tikimybę užsikrėsti šia liga ir ją platinti – tačiau tai dar kelia abejonių ir ne visi tu tuo sutinka, rašo „New Atlas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paukščių gripas yra sudėtinga liga. Ji lengvai prisitaiko ir yra labai užkrečiama, o dėl migruojančių paukščių judėjimo laisvės gali plisti dideliais atstumais. Dėl didelio masto mėsai ir kiaušiniams skirtų vištų auginimo virusas sparčiau plinta ir mutuoja, todėl kai virusas patenka į populiaciją, ūkininkams ir valdžios institucijoms dažnai tenka išnaikinti milijonus paukščių – bandant jį pažaboti.
Atlikdami naująjį tyrimą Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė, kaip praktiškai būtų galima genetiškai modifikuoti vištas, kad jos būtų atsparesnės paukščių gripui. Ankstesni tyrimai parodė, kad dažniausiai virusas dauginasi dėl baltymo, vadinamo ANP32A – todėl komanda pakeitė šį baltymą gaminantį geną.
Po genų modifikacijos vištos buvo veikiamos įprasta H9N2 viruso doze, per artimą kontaktą su infekuotais paukščiais. Ir tikrai – 90 proc. modifikuotų paukščių buvo atsparūs infekcijai, ir jos neperdavė kitoms vištoms. Nebuvo nustatyta jokio neigiamo poveikio jų sveikatai ar augimui.
Toliau komanda išbandė daug didesnę viruso dozę – 1000 kartų didesnę nei natūralaus poveikio. Šiuo atveju užsikrėtė 50 proc. vištų – nors viruso kiekis inokuliuotuose paukščiuose išliko daug mažesnis nei genetiškai nemodifikuotose vištose. Redaguoti genai sumažino tolesnį viruso plitimą net ir inokuliavus didesnę viruso dozę: virusu užsikrėtė tik viena iš keturių genetiškai nemodifikuotų vištų – ir nė vienas genetiškai modifikuotas paukštis, kurie buvo aptvare kartu su infekuotomis genetiškai modifikuotomis vištomis.
Tačiau vieno geno redagavimo gali nepakakti. Buvo nustatyta, kad virusas vis dar gali replikuotis naudodamas giminingus baltymus ANP32B ir ANP32E. Tolesni bandymai su laboratorijoje auginamomis vištų ląstelėmis parodė, kad visų trijų genų išstūmimas sėkmingai sustabdė viruso augimą, tačiau manoma, kad šis derinys turės įtakos vištų sveikatai.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad to nepakanka, jog būtų galima iš esmės pažaboti paukščių gripą.
„Jei vištas būtų galima sukurti taip, kad jos būtų atsparios paukščių gripo virusams, tai galėtų sumažinti riziką, kad dėl paukščių gripo atsiras žmonių pandemijos virusas, – sako Naujojo Pietų Velso (Australija) universiteto profesorė, gripo ir naujų infekcinių ligų ekspertė Raina MacIntyre. – Tačiau paukščių gripas pasaulyje plinta ne tik prekiaujant naminiais paukščiais, bet ir laukiniais paukščiais, tokiais kaip antys ir žąsys. Šie paukščiai gali platinti paukščių gripą, nes migruoja tarp šalių ir žemynų, nepriklausomai nuo ūkiuose auginamų naminių paukščių. Taigi, vien tik inžinerinių priemonių auginamoms vištoms nepakanka.
Kita pagrindinė problema yra ta, kad A gripo virusai yra labai mutuojantys ir jiems būdingas nuolatinis antigenų dreifas (angl. antigenic drift). Tai reiškia, kad pats virusas greičiausiai evoliucionuos, kad įveiktų inžinerines paukščių savybes.“
Tyrėjai teigia, kad bus tęsiamas tolesnis darbas ieškant būdo, kuris padėtų apsaugoti vištų populiaciją nuo paukščių gripo.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „New Atlas“.
