Neįtikėtina. Visai kaip žmonės. Beždžionės irgi turi tokį gebėjimą, kuris išsivystė maždaug prieš 5–7 mln. metų ()
Nauju tyrimu nustatyta, kad beždžionės – mūsų artimiausi gyvi giminaičiai – gali atpažinti šeimos narius ir seniai prarastus draugus net po dešimtmečių išsiskyrimo, rašo npr.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai ištyrė 26 nelaisvėje laikytas šimpanzes ir bonobus iš viso pasaulio zoologijos sodų, rodydami jiems buvusių grupės draugų nuotraukas kartu su nepažįstamų beždžionių nuotraukomis, ir galiausiai patvirtino tai, ką primatologai jau seniai įtarė.
„Tai buvo labai paprastas testas: Ar jie ilgiau žiūri į ankstesnį grupės draugą, ar į nepažįstamąjį?“ paaiškino Berklio psichologijos katedros doktorantė ir pagrindinė tyrimo autorė Laura Simone Lewis, rašo npr.org.
Taip pat yra įrodymų, kad jie dar labiau įsitraukė, kai jiems buvo parodyta beždžionės, su kuria jie daugiau bendravo teigiamai nei priešiškai, nuotrauka, teigiama praėjusią savaitę žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame pranešime.
L. S. Lewis pažymėjo, kad šie rezultatai patvirtina teoriją, jog ilgalaikė socialinė atmintis žmonėms ir šiuolaikinėms šimpanzėms bei bonobams išsivystė iš „mūsų paskutinio bendro protėvio, gyvenusio maždaug prieš 5–7 mln. metų“, kuris greičiausiai taip pat turėjo ilgalaikę socialinę atmintį.
Tyrime dalyvavusios beždžionės žiūrėjo į ekraną, kuriame greta mirgėjo kitų bonobų ir šimpanzių nuotraukos. Vienas gyvūnas iš kiekvienos nuotraukų poros gyveno su grupe mažiausiai metus, o kitas buvo nepažįstamas. Infraraudonųjų spindulių akių stebėjimo kamera fiksavo, kur ir kiek laiko dalyviai žiūrėjo, rašo npr.org.
Duomenys parodė, kad jų akys ilgiau užtrukdavo ties pažįstamais grupės draugais, o tai rodo, kad jie „gerai atpažįsta vieni kitus“.
Įspūdingiausiu atveju 46 metų bonobo patelė, vardu Luiza, iš Kumamoto draustinio Japonijoje pakartotinai rodė „stiprų“ dėmesį, kai pamatė savo sesers Loretos ir sūnėno Erino, kurių nematė daugiau nei 26 metus, nuotraukas. Mokslininkai teigė, kad Luizos rezultatai yra ilgiausiai išliekanti socialinė atmintis, iki šiol užfiksuota gyvūnų tyrimuose.
Turėdami galutinių įrodymų, kad šios nykstančios rūšys turi atmintį, kuri prilygsta žmonių, delfinų, dramblių ir varnų atminčiai, tyrėjai turi daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar beždžionės pasiilgsta žmonių, su kuriais nebėra kartu, ypač draugų ir šeimos narių, rašo npr.org.