Kolibrių sparnuose glūdi ateities skrydžių paslaptys

eilinį kartą žmogus iš gamtos mokosi. beje vabzdžiai dar dažniau plevena sparnais, pvz. uodai tai daro 1000 kartų per sekundę.

Mes esam gamtos dalis ir gamta yra viskas aplink mus, iš ko dar mums mokytis?

Is intuicijos, vaizduotes, logikos ir nuovuokos, pvz rato, propelerio, radio bangu, elektros varikliu ir kitu varikliu gamtoje nebuvo naudojami. Zinoma yra ko pasimokyti ir is gamtos. Tas kolibris techniskai neidomus, ne jis nera geresnis skraidytojas pvs uz http://www.youtube.com/watch?v=kRZHO1VWenI Kaip ir joks albatrosas neturi geresnio aerodinaminio skaiciaus uz gera skalndytuva ir neatlaiko tokiu perkrovu. Kiek pastebejau tai tie kolibriai taip pat mojuoja sparnais kaip ir iprasti nedideli pauksciai, tik tiek kad beveik vertikaliai. Ir energijos suvartoja nemazai kolibris, jei jam reikia 2X tiek kiek pats sveria, nors tai ir normalu.

bahuriux, ABSOLUCIAI VISKAS, ka sukure zmones yra sukurta imant pavyzdzius is gamtos

nana.. ir kokiu gamtoje esančiu pavyzdžiu buvo remtasi kuriant pavyzdžiui dviejų konturų turbo reaktyvinį variklį? o plasnojimo aviacijoje tikrai nepritaikysi... perdaug nepraktiška, nes sparno. su valdymų, kinematinė schema gaunasi LABAI sudėtinga, labai daug judančių detalių kurios smarkiai muša per patikimumą, kainą, tech. priežiūra labai sudėtinga patampa ir t.t. ir t.t.

O toks RC modelis, turintis tokias savybes kaip kolibris ir kamerą - būtų visai pritaikomas daiktas.

o kuo tamstai sraigtasparnis neįtinka?

http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 90&l=2&p=1

moka skristi atbulyn atbulyn -> atgal įkvpėti ir tam tikrų inžinerių naujovių. -> įkvėpti ir tam tikrų inžinerinių naujovių. judėti trimis dimensijomis -> judėti trimis matmenimis/kryptimis

2 punktyras vertinu tavo pastangas taisyti straipsnius , bet prasau rasyk tiesiai tam, kas atsakingas uz redagavima, o ne prie komentaru.

, nepersistenk. - Straipsnį reikėtų visiškai perrašyt. - Jis "skolintas" iš delfi.lt, todėl prasmės turi nebent taisyti rašybos klaidas, nekeičiant sakinių struktūros. Į temą: žmonės, prieš rašinėdami apie gamtos ir technikos išmones, nepamirškite mastelio ir konteksto. 1. Lengviems kūnams pakelti reikia žymiai mažiau energijos. 2. Lengviems kūnams išlaikyti kryptį reikia santykinai žymiai daugiau energijos. Va ir viskas - kolibrio dydžio lėktuvas niekur nenuskristų. Sraigtasparnis nesugebėtų vėjuotoje aplinkoje išsilaikyti prie žiedo. 3. Plazdenimas tokio pločio ir masės sparnais reikalauja nedaug energijos, bet leidžia neribotai manevruoti. 4. Vabzdžių kūno paviršiaus ploto ir tūrio santykis žymiai didesnis nei stambių gyvūnų, todėl ir energijos palaikyti temperatūrai reikia žymiai daugiau. Iš principo, kolibriui tupint reikia beveik tiek pat energijos kaip skraidant. Sunku sugalvoti tokio dydžio lėktuvą, palaikantį pastovią 40 laipsnių temperatūrą. Žiebtuvėlio tūrio benzininis variklis kaži ar nuneštų bent kilometrą su tokiais šilumos nuostoliais.

Taigi tas paukstelis gyvena siltuose krastuose delta T gal tik 0-15 laipsniu paros begyje ir yra plunksnuotas = siokia tokia silumos izoliacija, kas reiskia silumos mainai vyksta, bet neipatingai smarkiai. Tiesa parasiau auksciau, kad kolibris plasnoja kaip iprastas paukstis. Vistik paukstis didesne jega ir atkos kampa naudoja kai moja sparnais zemyn, o kolibris kadangi visas vertikalioj padety, todel naudoja santykinai dedele jega ir atakos kampa abiem kryptim.

: iš fizikos turėtum žinoti, kad dėl plunksnų mažiau šilumos neišspinduliuojama. T.y., termodinamika ta pati, tik su didesne "inercija". Arba kitaip tariant, aplinka šilumą "pasiima" ne tiesiogiai iš odos, o iš plunksnų, kurios bet kuriuo atveju tą šilumą "pasiima" iš odos.

As tai isamanau gana neblogai is statybiniu medziagu silumos laidumo formuliu. Trumpai silumos laidumas U priklauso nuo medziagos silumos laidumo koeficiento liamda padalinto is medziagos storio m ir savaime aisku is ploto, kas formuleje neminima nes imama, kad tai 1m2 siuo atveju plotas silumos perdavimui yra plunksnos kotelis kuris nera geras silumos laididninkas ir turi labai maza perdavimo plota ir kazkiek oda isspinduliuoja. Beto plunksnu pavirsius yra pukuotas jame nemazai oro kuris dalinai nejuda, kaip ir kokioj mineralinej vatoj. Tavo logika neteisinga nes gautusi, kad pvz namo siltinimas neturi jokios prasmes, o taip tikrai nera. Tavo vadinama inercija ir yra silumos laidumas, (tiksliau silumos nelaidumas) kuo jis prastesnis tuo maziau energijos nuostuoliu. Na pvz peciu teks kurti dvigubai reciau, jei namo bendras silumos laidumas dvigubai mazesnis, o dT toks pat. Del kuno mases, pavirsiaus ploto ir inercijos momento, tai sutinku 100%. Vabzdziai ir yra saltakraujai, nes nebeimanoma jiems islaikyti kuno silumos aukstesnes nei aplinka, del mases ir pavirsiaus ploto.

: ar namui, ar paukščiui galioja termodinamika. Dabar pagalvok, per kiek laiko prie nulio celsijų nukristų nešildomo 23 celsijų namo temperatūra ir kątik nustipusio paukščio 40 laipsnių lavonėlis. Agi kodėl namas vės mažiau? Nes (1) 99% jo tūrio sudaro dujos - įskaitant sienas ir apdailas, kurios taip pat korėtos ir sausos; (2) tūrio ir paviršiaus ploto santykis. Į namo sienas, jei porą cm "įsiskverbtų" šaltis, tai nė nepastebėtum. O paukštelis jau būtų sušalęs į ledo gabalą. O be to, ir tiek įšaldyti būtų sunkoka, nes paviršius pastoviai gauna šilumos iš vidaus - taigi, faktiškai, šildai visą tūrį. Todėl namo šiluminė inercija laipsniui matuojama valandomis, paromis ar netgi savaitėmis, o tokių paukštelių - minutėmis. Kitas dalykas - namo vidutinė temperatūra tėra keliolika laipsnių didesnė už aplinkos ir ją papildomai palaiko šiltas vanduo, šildymas, tamsus stogas. Vasarą ji netgi mažesnė nei aplinkos. Tuo tarpu paukščių kūno temperatūra yra apie 40. O kaip žinia, temperatūros gradientas tiesiogiai proporcingas temperatūrų skirtumui. Grubiai tariant (idealiose dujose), 40 laipsnių temperatūros kūnas 0 laipsnių aplinkoje atvės iki 20 laipsnių per tiek pat laiko, kaip nuo 20 iki 10 arba nuo 10 iki 5 arba nuo 2 iki 1. Ai, beje - taip ir nepaaiškinau, kodėl plunksnos šiuo atveju nelabai ką reiškia. Esmė tame, kad jos įšildytos iki kūno temperatūros ir atiduoda visą tą šilumą orui - čia nereikia apsigauti, kad pačių plunksnų įšildymas santykinai lėtas. Yra juodo kūno spinduliuotės dėsniai ir pan., kurie sako, kad energijos atidavimas aplinkai nepriklauso nuo kūno vidinių savybių. Ir dėl tų santykių: namo plotas yra, tarkim, keli šimtai kvadratinių metrų, o tūris - keli šimtai kubinių. Sakykim, kvadratiniu metru sienos namas spinduliuoja vos kelių kubinių metrų energiją (santykis - 0.x metro). Paukštelio paviršiaus tūris yra keliasdešimt kvadratinių cm (šimtosios kvadratinio metro), o tūris - pora šimtų kubinių cm (dešimttūkstantosios kubinio metro). Va ir gauname, kad paukštis išspinduliuoja savo energiją šimtus kartų greičiau. Šitas santykis (rutuliui arba kubui) tiesiogiai proporcingas perimetrui. Tai nesunku paskaičiuoti, kiek kartų paukštis arba vabzdys "trumpesnis" už namą.

Namo dT ziema yra 20-40 lapsniu C, o tas paukstelis yra tropiku gyventojas, kur geles zygi kiaurus metus, taigi jau rasiau kad jo dT yra zymiai mazesnis, o diena gal netgi 0C, kai saule pasviecia. Namo siluminiai nuostuoliai visiskai nepriklauso nuo silumines inercijos, tik nuo silumines varzos. Kai namas inertiskas pvz is betono, ar silikatiniu plytu, o laukas siltintas su kazkokiu siltalu, tada ji galima reciau kurenti, bet tai nereiskia, kad tam reikia maziau energijos sunaudoti. Plunksnu koteliai netik prasti silumos laidininkai, bet dar ir mazo ploto, nes yra tusciaviduriai, taigi silumos perdavimas per medziaga yra minimalus. per konvekcija tarp odos ir plunksnu pavirsinio sluoksnio irgi neitin didelis. Lieka IR spinduliavimas, bet nei tu, nei as nezinom gal jo oda ir plunksnos yra su kazkokia tai selektyvine danga, kuri galbut atspindi IR atgal i kuna. OT:Panasu efekta naudoja baltieji lokiai, jo plaukai yra sviesolaidziai regimajam spektrui bet atspindi IR atgal i juoda oda. Juoda oda reikalinga tam kad sugerti regmojo spektro energija ir atsispindejusius nuo kailio IR. Vienu zodziu baltasis lokys yra padengtas saules kolektoriumi EDIT: Hm, katik pripazinau kad yra ko pasimokyti i gamtos Diena kolibriai skraido ir maitinasi kai silta, kadangi vistiek mojuoja sparnais tai raumenyse issikiria siluma, kurios ir taip netruksta diena. Nakti gal ilenda kazkur kur silciau. Vien sausa teorija cia nepades, nes bandai klibri apgyvendinti amzino isalo zonoj

Del juodo kuno IR spinduliavimo ir apskritai silumos laidumo. Isivazdok situacija, kai bute/name vienam juodam kambary vietoj iprasto stiklo paketo idetas plonas (juodai nudazytas jei nori) vario lapas. Paskaiciuok silumos perdavima ir busi sokiruotas del gautu reiksmiu. Vario specifinis šiluminis laidumas 400 W/mK vario lakstas tarkim 0,5mm plotas 1m2 400 W/mK / 0,0005m=800.000 Wm^2, 800kW prie dT 1K. Tai kaip tai vertinti? Formule vistik teisinga, bet tiesiog tas vario lakstas negaus tiek energijos is kambario, o teorijoj kosminiai skaiciai gaunasi. Na gerai galime perskaiciuoti kad del plono vario laksto tarp jo siltos ir saltos puses nesusidaro net 1K temperaturos skirtumas, tada imam vario laksta 1cm=0,01 400/0,01=40000Wm^2=40000Wm^2 kai dT 1K Ar tai realu? Matomai kad ne. Na cia turima raumeny kad dT bus 1K, nezinau gal ir nebus, bet speju, kai lauke -20 o viduj +20, turetu kazkas panasaus buti i dT 1K ant skirtingu lapo pusiu, ar bent jau ant oro prie pat laksto. Tai vistik oras yra prastas silumos laidininkas ir neatiduoda sitiek energijos ir netgi IR spinduliavimas nepades gauti tokiu kiekiu. Cia as susiduriau su tokiais bajeriais kai skaiciavau silumines varzas namui.

paviršių lyginant su išoriniu, todėl šildo "save". Be abejo, plunksnos kažkiek turi to efekto - jų temperatūra nesiekia kraujo temperatūros, tačiau jų sluoksnis labai plonas - vos keli milimetrai. Kažkiek apsaugo nuo temperatūros pokyčių. Priminsiu: nuo energijos išspinduliavimo apsaugoti per ilgą laiką vis tiek negali. T.y., plunksnų temperatūra gal siekia ne 40, o kokius 38 laipsnius, kurie anksčiau ar vėliau atiduodami ir kuriuos pastoviai reikia palaikyti kaitinant kūną iki 40.