Veterinarijos patologai iš Medisone (Viskonsinas, JAV) esančio Nacionalinio Laukinės Gamtos Sveikatos Centro (National Wildlife Health Center) laboratorijos pranešė, kad Beebe miestelyje (Arkanzasas, JAV) naujametę naktį iš dangaus ėmę kristi tūkstančiai negyvų paukščių žuvo tikriausiai atsitrenkę į medžius ar kitokias kliūtis, kai paukščius, kaip spėjama, pabaidė fejerverkų sprogimai. Panašiai paukščių „armagedono“ priežastis aiškina ir Švedijos ekspertai – po Arkanzaso incidento praėjus keletui dienų, Falčiopingo mieste (Švedija) iš dangaus nukrito iki šimto negyvų kuosų.

Jungtinėse Valstijose ir Švedijoje pasipylę žuvusių paukščių ir žuvų incidentai pakurstė pačių įvairiausių spekuliacijų: pradedant konspiracinėmis teorijomis apie slaptus JAV vyriausybinių žinybų projektus ir baigiant pasaulio pabaigos pranašavimais.

Žuvusių paukščių skrodimas atskleidė, kad daugelis jų patyrė smūgines traumas. Apie tai byloja išorės audinių ir vidaus organų sumušimai. Tyrimo metu kategoriškai atmesta nunuodijimo ar pesticidų galimybė.

„Jie žuvo nuo smūginio pobūdžio traumų, - tvirtina laboratorijos vedėjas Skotas Raitas (Scott Wright). – Spėjama, kad buvo šaudomi galingesni komercinės paskirties fejerverkai. Nors tokių fejerverkų šaudymui reikalingas leidimas, niekas dėl tokio tomis dienomis lyg ir nesikreipė. Pranešama, kad prieš paukščių žūtį nugriaudėjo apie dešimt sprogimų.“

Šią savaitę raudonsparniai trupialai krito ne vien Arkanzase, bet ir Luizianoje, Pointe Coupee Parish miestelyje (čia jų žuvo apie penkis šimtus). Dar vienas masinio raudonsparnių trupialų kritimo atvejis užfiksuotas Kentukio valstijos Gilbertsvillio miestelyje. Sausio 3 dieną čia buvo rastos kelios dešimtys negyvų šios rūšies paukščių. Biologų manymu, jų mirtis veikiausiai yra natūrali ir gali būti siejama su vadinamuoju „žiemos stresu“.

Laboratorijos ekspertai linkę manyti, kad Luizianoje sparnuočiai galėjo žūti dėl meteorologinių priežasčių. Ekspertai pabrėžia, kad Arkanzaso ir Luizianos incidentai nesusiję. Į laboratoriją buvo atsiųsti 43 žuvę paukščiai iš Arkanzaso ir 5 – iš Luizianos.

S.Raitas tvirtina, kad tokios masinės žūtys gamtoje nėra retenybė. Tyrėjai rado įrašų, liudijančių apie šešiolika atvejų per pastaruosius penkerius metus, kai vienu metu žuvo daugiau kaip 1 tūkst. paukščių. Laboratorijos specialistai taip pat rado informacijos, kad pernai nuo birželio iki metų pabaigos Jungtinėse Valstijose užfiksuota 90 masinės paukščių žūties atvejų.

„Tokie paukščiai, kaip raudonsparniai trupialai, gyvena milžiniškomis kolonijomis, - teigia S.Raitas. – Beebe miestelio apylinkėse tokios kolonijos įsikūrę jau senokai. Jei jums rūpi, kodėl kitų miestų fejerverkų ugnys nesukelia tokio paukščių chaoso, galiu pasakyti, kad retame iš jų aptiksi tokio dydžio kolonijų.“

Mokslininkas neneigia, kad masinė paukščių mirtis sukėlė neeilinį visuomenės susidomėjimą. Jį pakurstė panašūs incidentai iš kitų pasaulio kampelių (80-100 tūkst. žuvų nugaišo už 180 km nuo Beebe miestelio toje pačioje Arkanzaso valstijoje), tie patys raunosparniai trupialai negyvi iš dangaus pasipylė Luizianoje, o po kelių dienų keliasdešimt negyvų kuosų iš dangaus krito ir Švedijoje. Ekspertas teigia, kad toks žmonių susirūpinimas yra visiškai suprantamas.

„Tiesa, šįkart situacija buvo išties bauginanti, - pasakoja S.Raitas. – Laukan išėję žmonės išvydo visur aplinkui besimėtančius negyvus paukščius, kuriuos skubiai rankiojo skafandrus vilkintys darbuotojai. "

Nacionalinio Laukinės Gamtos Sveikatos Centro darbuotojų skambutis iš Arkanzaso nė kiek nenustebino. Nors Medisono mieste ši įstaiga – mažai kam girdėta, nacionalinių mastu tai yra viena solidžiausių laukinės gamtos tyrimų laboratorijų, kurios specialistams yra tekę tirti įvairiausių gyvūnų susirgimų – pradedant Antarktidos pingvinais ir baigiant Kalifornijos kondorais ar Viskonsino vilkais. Laboratorijos specialistai neseniai yra atradę iki šiol nežinotą šikšnosparnių baltanosiškumo sindromą (angl.k. – „white-nose sindrome in bats“), kurį, kaip nustatė mokslininkai, sukelia tam tikras grybelis.

“Tūkstančiai paukščių įvairiose vietose žūsta kasmet, - S.Raitui pritaria toje pačioje laboratorijoje dirbanti Kristen Šuler (Krysten Schuler). – Tačiau bene pirmąsyk paukščiai masiškai išmirė žmonių gyvenamoje teritorijoje: ėmė kristi ant namų stogų ir palangių. Todėl šis atvejis ir sulaukė tokio atgarsio. Nors masinės žūtys gamtoje atrodo mįslingai, jas visada galima paaiškinti. Beje, dažniausiai tokių žūčių priežastys – antropogeninės (vienokios ar kitokios žmonių veiklos rezultatas). Lieka apgailestauti, kad viešos spekuliacijos nusirita iki tokio lygio, kai visai rimtai svarstoma, kad prasideda ufonautų invazija ar apokalipsė.“

Švedijos atvejis

Sausio 4 d. antradienį, prieš pat vidurnaktį, Falčiopingo miesto centrinėje Švedijoje gyventojai gatvėje aptiko nuo 50 iki 100 negyvų kuosų. Švedijoje šis įvykis sukėlė susirūpinimą dėl panašių masinio paukščių kritimo atvejų Jungtinėse Valstijose, užregistruotų per kelias pastarąsias dienas.

Švedijos nacionalinio veterinarijos instituto (SVA) ekspertai nustatė, kad Falčiopingo mieste aptikti negyvi paukščiai žuvo nuo išorinio poveikio, o ne nuo infekcijos ar ligos. Švedijos ekspertai nustatė, kad kritusių kuosų mirties priežastis – stiprus vidinis kraujavimas.

SVA atstovas spaudai Olovas Andressonas naujienų agentūrai TT sakė, kad, iš visko sprendžiant, šie paukščiai skrisdami su kažkuo susidūrė ar buvo parblokšti. Manoma, jog naktį kuosas kažkas galėjo išgąsdinti, jos pakilo skristi, tačiau, tamsoje aklai beblaškydamos, galėjo atsitrenkti į pastatus, įvairius objektus ir žūti nuo sutrenkimo.

„Kuosos nakvoja medžiuose, sutūpusios dideliais būriais. Jei kas nors jas išgąsdina, šimtai paukščių pakyla į dangų tarytum vienas“, - sakė Švedijos ornitologų draugijos atstovas Andersas Wirdheimas.

Komentarai (96)