Ar kada susimąstėte, jog toks pavojingas reiškinys kaip žemės drebėjimas vyksta praktiškai kasdien? Ir jų įvyksta net ne vienas, o šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų kartais nejaučia ne tik žmonės, bet ir speciali aparatūra.

Žinoma, didžioji dalis stipresnių žemės drebėjimų dabartinių seismografų užfiksuojama be jokių problemų. Šie prietaisai užfiksuoja drebėjimo virpesių amplitudes ir pagal tai apskaičiuojama magnitudė, kuri nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje.

Intensyvumas nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje ir nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Ryšys tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo.

Plačiau apie žemės drebėjimus ir vykstančius procesu galite paskaityti wikipedijoje.

Didesnės kaip 4,5 magnitudės žemės drebėjimai yra pakankamai stiprūs, kad juos užfiksuotų seismografai visame pasaulyje. Kaip gi atrodo mūsų planeta štai tokių seismografų akimis - šioje japonų vizualizacijoje, kurioje matyti visi 2011 metais užfiksuoti žemės drebėjimai.

Komentarai (0)