Paleoparazitai už dabartines blusas didesni buvo net 10 kartų, o dinozaurus kandžiojo gerokai skaudžiau nei jų ainės, tvirtina mokslininkai, atradę į blusą panašaus organizmo fosilijų. „Tokio egzemplioriaus įkandimas prilygtų adatos dūriui skiepijantis, - tvirtina Oregono valstijos universiteto zoologijos profesorius Džordžas Poinaras jaunesnysis (George Poinar Jr.). – Belieka tik džiaugtis, jog šių laikų blusos – nebe tokio arkliško dydžio.“

Vienas iš esminių gigantiškųjų vabzdžių-kraugerių trūkumų – jos nemokėjo šokinėti. Tiesa, ankstesni tyrinėjimai byloja, jog dinozaurai taipogi gali būti ir pirmieji planetos siaubūnai, kuriuos kankino utėlės.

Dviejų prieš milijonus metų egzistavusių ir iki šiol nežinotų blusos rūšių (Pseudopulex jurassicus ir Pseudopulex magnus) fosilijų buvo rasta Mongolijoje. „Fosilijos išsilaikiusios puikiai – matyti detali kūno struktūra, tarytum gamta prieš 165 mln. metų būtų padariusi aukštos rezoliucijos fotografiją“, - pasakoja Pekino universiteto profesorius Čunkunas Šihas (Chungkun Shih).

Priešistorinių kraujasiurbių kūnas buvo plokščias – kaip patalinės blakės ar erkės. Vabzdžiai buvo ginkluoti ir įspūdingo dydžio „geluonimi“ – pakankamai ilgu, kad juo būtų galima „pramušti“ storą dinozaurų odą ir siurbti kraują. Šiuolaikinės blusos yra labiau apvalesnės, turi trumpesnes antenas – tai leidžia joms greičiau judėti aukos kailiu.

Mažesniosios iš dviejų atrastų archainių rūšių blusų, Pseudopulex jurassicus, būdavo maždaug 1,7 cm dydžio (neįskaičiuojant antenų ilgio – šios buvo dvigubai ilgesnės už galvą ir siekė 0,34 cm). Šios egzistavo prieš maždaug 165 mln. metų.

O štai gigantiškosios Pseudopulex magnus, gyvenę prieš maždaug 125 mln. metų, buvo kone dvigubai didesnės – 2,3 cm dydžio, „geluonis“ – maždaug 0,5 cm ilgio. Manoma, kad abi šios rūšys mito vidutinio ir stambaus kūno sudėjimo dinozaurų krauju.

Komentarai (0)