Nors iš tikrųjų šis meteorologinis reiškinys nėra nei ugninė, nei vaivorykštė, žavesio dėl to jis nė trupučio nepraranda. Tokį reiškinį stebėtojams pavyko nufotografuoti liepos 31 d., Pietų Floridos danguje.

Meteorologai tokius debesis vadina vaivorykštiniais debesimis. Tai – gana retas reiškinys. Anot NASA, jį sukuria praktiškai vienodo dydžio vandens lašeliai. Tokie debesys iškreipia saulės spindulių šviesą – iškreipia sinchroniškai, vienodai – todėl balta šviesa išsiskaido į skirtingo ilgio (taigi ir skirtingų spalvų) regimąją šviesą.

Šio reiškinio veikimo principas panašus į vaivorykštės – skirtumas tik tas, jog šiuo atveju susidaro ne taisyklingas puslankis – įvairiomis spalvomis švyti debesis. Tačiau tai dar ne viskas. Esmė ta, jog įprastos vaivorykštės susidaro dėl šviesos refrakcijos (iškreipimo) ir refleksijos (atspindėjimo): vandens lašelių iškreipti šviesos spinduliai nuo paviršiaus atsispindi kampu, kuris lygus kritimo į paviršių kampui. O difrakcija šviesos bangas išskaido į puslankius.

Šioje fotografijoje matomas debesų „vaivorykštumas“ paprastai susidaro naujai susiformavusiuose debesyse. „Weather Channel“ aiškina, jog tokiems debesims spalvingą pavidalą suteikia sparčiai besiformuojanti audra, kuri orą į aukštesnius atmosferos sluoksnius išstumia pro drėgmės sluoksnį. Tokiu būdu susiformuoja spalvingi miglos konsistencijos debesys – jie iš šalies primena virš audros debesų atsiradusį kupolą.

Komentarai (0)