JAV sausros, Lietuvoje škvalai - pasekmės priešingos, priežastys tos pačios (17)
Daugiau nei pusė JAV apygardų yra paskelbusios, kad susiduria su sunkumais dėl šalį apėmusių karščio bangų ir sausrų. Stichinės nelaimės užgriuvo ne tik galingiausią pasaulio ekonomiką, bet ir kitame pasaulio gale esančius Filipinus, Afrikos valstybes bei Lietuvą. NASA ir Lietuvos mokslininkai neabejoja, kad tokie klimato ekstremumai yra neatsiejama žmonijos sukelto klimato šilimo pasekmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sausros alina JAV
Balandžio mėnesį kai kuriose valstijose jau buvo prasidėjusios sausros, bet jos apėmė tik gana nedidelę šalies dalį. Praėjus keturiems mėnesiams, jau daugiau nei pusė visos JAV teritorijos paskelbta stichinės nelaimės zona.
JAV ganyklos ir pasėlių plotai pažeisti. Kaip praneša šalies Sausrų stebėjimo tarnyba, apie 66 proc. šalies grūdinių kultūrų pasėlių pažeisti sausros, 73 proc. ganyklų taip pat nustekentos. 37 proc. išaugintų sojos pupelių buvo įvertintos nuo „labai prastos“ iki „prastos“ kokybės, tokį pat įvertinimą gavo ir 48 proc. kitų grūdinių kultūrų – tai vienas žemiausių rodiklių per visą šalies istoriją. Paskutinį kartą JAV dėl milžiniškų sausrų kentėjo 1988 m. Oficialių duomenų dar nėra, bet manoma, kad dabartinės sausros yra intensyvesnės.
Gyvulius auginantys ūkininkai jau susiduria su pašaro trūkumu arba itin aukštomis jo kainomis. Barako Obamos vyriausybė paskelbė, kad ūkininkams tieks paramą, bet maisto kainų šuolis vis tiek turėtų įvykti, nes JAV yra viena didžiausių pasaulio maisto eksportuotojų ir jokios kompensacijos nepadidins derliaus.
Su sunkumais susiduria ir paprasti gyventojai: išseko šuliniai, tvenkiniai, upės, kyla didžiuliai miško gaisrai. Kai kuriose vietose jau sunku apsirūpinti geriamu vandeniu, pranešama ir apie mirties atvejus nuo karščio. Vandens trūkumas skaudžiai atsiliepia ir visai gamtai: žūsta medžiai ir gyvūnai.
Kaltininkė – klimato kaita
Nors sausros ir karščio bangos JAV nėra naujovė ir jos greičiausiai kilo dėl besibaigiančio El Nina proceso Ramiajame vandenyne, visgi NASA ir kiti klimatologai mano, kad klimato kaita ir šiltėjimas suintensyvino stichinę nelaimę iki rekordinių aukštumų, rašo independent.co.uk.
„Klimato atšilimo krikštatėviu“ vadinamas prof. Jamesas Hansenas teigia, kad tikimybė, jog tokios karščio bangos ir sausros būtų užgriuvusios XX a. 6 – 9 deš. buvo tik viena iš 300, dabar gi – viena iš 10. Mokslininkas neišsisukinėja ir sako tiesiai šviesiai: tai ne atsitiktinumas, o klimato kaita visu savo gražumu. „Tai ne kokia mokslinė teorija, o grynų gryniausias faktas“, – įsitikinęs J. Hansenas.
Prof. J. Hansenas dirba NASA Goddard institute Niujorke bei dėsto Kolumbijos universitete. Mokslininko naujasis mokslinis darbas apie akivaizdžia klimato kaitą buvo išspausdintas Nacionalinės mokslų akademijos žurnale, bet abejojama ar jis įtikins skeptikus. Nepaisant to, mokslininkų bendruomenė darbą apdalijo pagyrimais.
Savo darbe prof. J. Hansenas, skirtingai nei jo kolegos, nekūrė naujų kompiuterinių klimato modelių, bet rėmėsi statistiniais duomenimis. Nors publikacija buvo parengta dar iki dabartinių karščio bangų ir sausrų, bet mokslininkui tai būtų tik dar vienas įrodymas, kad klimato kaita jau įsibėgėjo. Ankščiau įvairios stichijos buvo nurašomos, kaip atsitiktinumas, nes jos vyko visais laikais. Tam tikruose regionuose įvykusios sausros, uraganai ir pan. buvo sunkiai siejami su globaliniais reiškiniais. Bet pastaraisiais metais klimato ekstremumai pasireiškia vis didesnėse teritorijose, tad juos lengviau identifikuoti ir atrasti priežastis. „Laiko veikti dar yra. Vis dar galime sustabdyti klimato blogėjimą, bet šiuo metu mes tik švaistome laiką ir nieko nesprendžiama. Būtina imtis rimtų priemonių šiltnamio dujų emisijoms suvaldyti“, - sako J. Hansenas. Viktorijos universiteto (Kanada) prof. Andrew Weaveris pažymi, kad jo kolegos J. Hanseno iškelti „kitokie klausimai“, yra būtent tai ko reikėjo: „Nereikia klausti ar tai įvyko dėl klimato kaitos. Geriau reikia paskaičiuoti ar tai galėjo įvykti be globalinio atšilimo fakto? Atidžiau pažiūrėjus į didžiausias pastarąsias sausras Rusijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur, akivaizdu, kad tokie neįtikėtini įvykiai, įvykę tokiais mažais intervalais nėra atsitiktinumas, o klimato atšilimo pasekmė“.Lietuva - ne išimtis pasauliniame kontekste
Klimato kaitos požymių dairytis iš už Atlanto nebūtina. Lietuva taip pat jau tapo klimato kaitos „auka“. Tai puikiausiai iliustruoja kas kelias dienas per Lietuvą praūžiantys škvalai ir didžiuliai temperatūros svyravimai.
„Viskas prasideda nuo temperatūros kaitos. Patys matote kaip staigiai pas mus keičiasi temperatūra. Vieną dieną 16 laipsnių, kitą jau virš 30. Tai iš karto atsiliepia orams, kurie užgriūna „visu gražumu“, - GRYNAS.lt teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek JAV vykstantys orų ekstremumai yra neabejotinas klimato kaitos pavyzdys.
„Jau kelinti metai vis susiduriame su stichiniais reiškiniais. 2010 m. buvo nusiaubta Dzūkija, dabar škvalų krečiama visa Lietuva, o juk praėjo tik du metai. Taip, Lietuvoje visad būdavo škvalų, bet ne taip dažnai ir ne tokių stiprių.
Dar įdomus faktas ir su perkūnija. Lietuvos absoliutus rekordas buvo 45 dienos į metus su perkūnija. 2010 m. šis rekordas buvo viršytas – 47 dienos. Vėl pakartotas 2011 m. Šių metų skaičiai dar neaiškūs, bet kad perkūnijos netrūksta patys matote“, - kalbėjo A. Galvonaitė.
Kitas aspektas – krituliai. Nors Lietuva yra vidutinėje klimato juostoje ir čia visad iškrisdavo daugiau kritulių nei išgaruodavo, visgi pasauliniai sausringumo ir dykumėjimo procesai gali pasiekti ir mus. „Blogiausia kai ištisą mėnesį nelyja, o po to per dieną-dvi „išpila“ mėnesio normą kritulių. Tai nėra normalu ir kenkia mūsų gamtai“, - pasakojo A. Galvonaitė.
Klimatologė tvirtai teigia, kad per savo karjerą tokių didelių temperatūrų ir orų svyravimų dar nematė. Didžiausią jai rūpestį kelia tai, kad labai sunku žmones įtikinti, kad klimato kaita tikrai vyksta ir, kad dėl to esame kalti mes visi: „Žmogus toks jau padaras, kad vis stengiasi nusimesti nuo savęs atsakomybę. Ginasi, kad klimato svyravimai vyko visada, girdi, čia irgi nieko ypatingo, bet tokie dideli svyravimai ir tokie dideli pokyčiai per tokį trumpą laiką niekada nevyko. Tai ką matome šiandien yra žmogaus veiklos pasekmė. Per 20 – 30 metų daug kas pasikeitė ir ateinantys metai atneš dar didesnių pokyčių pasaulyje. Jau dabar Lietuvoje žvejojamos kardžuvės, silkiniai rykliai ir krabai – tai klimatiniai migrantai. Iš pietų keliasi augalai, vabzdžiai, gyvūnai. Paskui juos ateis ir žmonės, nes pietuose jiems išgyventi taps nebeįmanoma“.
A. Galvonaitė pritaria idėjai kuo greičiau pradėti efektyviai kovoti su klimatą šildančiomis dujomis, bet apgailestauja, kad politikams taip ir nepavyksta susitarti. Kartais galbūt jiems pristinga ir supratimo. Juk orų pokyčius pastebime iš karto, o klimato kaita yra ilgalaikis sudėtingas reiškinys, kuris plika akimi sunkiai matomas, nors gamta pastaruoju metu stengiasi parodyti, kad kažkas „vyksta ir keičiasi“. „Kovoje su tarša yra daug politikos, daug finansų, daug interesų. Gąsdina ir vartotojiškos visuomenės elgesys. Gamtą okupavome ir pavergėme, tiek imame iš jos, kad ši jau nebesugeba niekaip atsiginti. Sunaikinome pusiausvyrą ir dabar gamta mums kerštauja škvalais, uraganais ir sausromis“, - pesimistiškai pokalbį užbaigė mokslininkė.
