Daumantas Liekis. Lesyklėlės – iškrypusio santykio su gamta pradžia

, esmės nesuprantatiems žurnaliūgoms keliant paniką. Ekonominės, geopolitinės problemos, panašios į esančias farmacijos pramonėje. Blogai, kai trečiųjų pasaulio šalių žemdirbiai įsukami į finansinę piramidę, ir neturi galimybių grįžti ar pereiti prie saugesnių alternatyvų net tuomet, kai GMO pasirodo neefektyvus (pvz., alina dirvą, reikalauja gausaus drėkinimo, neduoda laukto rezultato). Ekologijai tai irgi ne į naudą. Apsauga. Viena, niekas nežino, kokį šalutinį efektą turės žuvies genas grūduose. Tam reikia didžiulių eksperimentinių ūkių, keliasdešimt metų šerti gyvulius, auginamus utilizacijai ir t.t.. Kita vertus, niekas nežinojo, ir kokį šalutinį efektą vartotojų sveikatai turės abrikosai (nulis?), kolorado nebijančios bulvės (nulis?), kaulais šeriamos karvės (0.0001 skempinligės atvejis 100 000 vartotojų per metus? Žmonės dažniau miršta užspringę užspringę žuvies ašaka, jau nekalbant apie tokius "dažnus" atvejus kaip žaibas, aviakatastrofa ar infarktas lytiškai santykiaujant). Grėsmė egzistuojanti, bet neverta nė cento. Antra, per menka (ir čia tikrai!) apsauga, kad genetiškai modifikuotas organizmas neišsprūstų į laisvę ir, būdamas potencialiai pranašesnis, neišstumtų natūralių rūšių. Iš vienos pusės - tai tas pat, kaip bijoti, kad koloradui atsparios bulvės išplis kelkraščiuose ir išstums pienes. Iš kitos pusės - realių pavyzdžių turime, kaip su amerikinėmis bitėmis. Bet saugotis tai reikia ne vien GMO, o apskritai bet kokių parazitinių rūšių išplitimo - kaip Sosnovskio barščių. GMO tėra tik vienas, ganėtinai nežymus, faktorius. Juolab, kad GMO paprastai "konstruojami" taip, kad būtų nevaisingi ir trumpaamžiai (siekiant išlaikyti sėklų tiekėjo monopolį). Dėl gyvūnų genetikos eksperimentų, tai pirmiausia įžiūriu "apeliaciją dėl panašumo", "chimerų baimę". Lyg ir džiugu, kad mokėsime išauginti inkstą ar plautį mėgintuvėlyje, bet tuoj pat ekstrapoliuojame į "katašunius", raguotus kūdikius ir kitokias nesąmones. Taip, yra iškrypėliškai mąstančių genetikų, bet ir jų žabojami jie griežtai. Net nesveikai kai kada. Pavyzdžiui, Šveicarijoje gauti leidimą neurologiniam šimpanzių miego tyrimui sudėtingiau nei gauti leidimą eksperimentui su žmogumi (pakišti po elektrošoku dažnai tereikia raštiško jo sutikimo). Kuo gyvuliukas mums artimesnis (žr. aukštesnį mano postą dėl simpatijos pūkuotiems gyvūnėliams), tuo labiau visuomenė prieštarauja bet kokiam jo "skriaudimui", tai suasmenindama, suprojektuodama į save pačius. Todėl jau greičiau koks korėjietis slapčia prisiūs kūdikiui arklio galvą, nei šveicarai išves violetines karves. Miegok ramiai, ir kaskart perskaitęs "klaikią naujieną" delfyje, įvertink, kiek tai realu. Aš asmeniškai labiau baiminuosi hormoninių kontraceptikų prevencijos paauglėms kultūros, prevencinių abortų, ir, apskritai, žmogaus nurašymo žemiau už gyvulį tendencijų. Genetiškai modifikuotas jautis iš laboratorinės fermos nepabėgs. O kišimasis į gamtą... Išgedusio danties plombavimas - ne kišimasis į gamtą? Antibiotikai - ne kišimasis? Svarbiausia, nepakenkime sau - o ekologai tesirūpina, kad mūsų eksperimentai su gamta neišeitų iš hermetiškos aplinkos.

Atskiros rūšys tarpusavyje sugyvena, yra viena kitai naudinga, tad kodėl žmogus negali prisidėt prie sugyvenimo su Gamta? Padėt tam tikriem gyvūnams, šiuo atveju paukščiams žiemą? Žinoma nešneku apie išskyrimą gerų ir blogų paukščių, bet ir tokių žmonių manau tikrai mažuma. Ta mintis, kad Gamtą palikime tvarkytis sau madinga dabar, ar kaip? Nešneku apie mišką, ten tikrai žmogus kišasi per daug, nematau gėrio šėrime gyvūnų žiemą. O kas su paukščiais blogai? Jie įsikūrė gyventi mieste, gražu, malonu juos girdėti, džiugu, kad iš miesto dar nedingo Gamta, o prie jo prisitaikyt irgi sugeba. Turiu lesyklą, tačiau paukščiai lankosi joje tik tuomet kai labai šalta ir minusinė temperatūra, o dėl palyginus šiltos žiemos šiuo metu, jų matyti vos keli, nes renkasi uogų krūmus.

Minusinė temperatūra. Ar žinai, kokia vidutinė zylutės kūno temperatūra žiemą? Turbūt, 44 celsijai? Į tokią vonią nelįstum, karšta būtų. Taip kad jiems visiškai dzin, ar lauke plius dešimt, ar minus trys. Suras krūmą su keliom uogom - dzin tavo lesykla. Ir kenki: pripratę prie lesyklos, jie kitąmet neieškos krūmo. Ieškos lesyklos, net ir būdami tūkstančiais kilometrų nuo tavęs. Negaila paukščiukų? Dar nepasibjaurėjai savo žiaurumu? ... Tai ir toliau lesink.

Wouw! Aš apakęs, rwc, gerąją to žodžio prasme.

Super. Sutinku su šiais argumentais. Straipsnio autorius bandė protingai pafilosofuoti, bet gavosi šnipštas.

Gaunasi taip kad žmogus yra tobulesnis už likusią gamtą? Ar žmonės dabar gali atsakyti į klausimus: ar jiems pakanka žinių, kad sekmingai patobulinti visą gamtą? Ar žmonės iš "didelio rašto neišeis iš krašto"?

Tu jau nepyk, bet tu sukrauni į vieną krūvą visiškai nesusijusių nei tarpusavyje, nei su ginčo dalyku argumentų puokštę ir pateiki ją kaipo svarius argumentus. Manding vienintelis vertas dėmesio pasakymas, ale kad jis prieštarauja viskam kitkam, ką išdėstei

O čia greitai smerktini žmonės pasidaro, kurių nuomonė yra kitokia, nei "šalto" proto žmonių. Aš nešneku apie atskiras rūšis, visokią gyvybės formą gerbiu, šnekant šiuo atveju apie paukščius, yra tokie paukščiai kurie ieško žiemą lengvesnio kąsnelio, o kurie ne, šalinasi žmonių ir į lesyklas neskrenda. O gal galima įrodymų, jog Gamtai tai yra kenksminga? Realių įrodymų, tarkim ,kad paukščiai per metus pripranta ir kitais metais nebesugeba susirasti maisto. Ar Gaia, ar tiesiog Gamta išskiriama kaip savaime besitvarkantis gyvas organizmas ir panašiai, tačiau žmogus visad atsiduria lyg ir už jos ribų, lyg būtume kažkokie kolonistai ir mėginam nesikišti į jos procesus, nors ir esame tų procesų dalis. Žinoma, dauguma be saiko kišasi ir ją niokoja, o kiti jų kaina siekia visiškai atsiriboti nuo Gamtos ir prarasti ryšį su ja, dėl kažkieno nuolat daromų klaidų ir jos niokojimo. Na čia jau priklausomai nuo nuomonės, vieni laukia kol bus padaryta visai neatitaisoma žala ir ištiks ekologinė katastrofa, gerai jiems ir miestuose, o kiti, vedami taip smerktinų emocijų stengiasi apsaugoti tai kas liko gyva, ir nori išėjęs į mišką matyti ne kirtavietes, o žaliuojantį mišką pilną paukščių giesmių, o mieste matyti ne tik susiraukusius teisinguosius žmones, o ir dar kažką be jų. Jei ir baudžia Gaia ar dar ruošiasi baust žmoniją, tai tik vien dėl to, kad žmonija ir atsiribojo nuo jos, eidami į mišką su destruktyviom mintim, jaukindami gyvūlį, su tokiomis pat mintimis, o ne šiaip už tai, kad kažkas sumanė pasidalinti maistu. Ir šiaip...tarkim imant didžiąsias kates ir hienas. Kas lieka nuo kačių, hienos mėgsta nustverti ir suėsti ne savo sumedžiotą maistą. Ar jos jau per tiek metų išnyko? Ne, nes pačios taip pat medžioja, ir lyg šiol nepriprato gyventi iš kokio liūto likučių, kaip ir tie žiemą ieškantys lengvesnio kąsnio paukščiai, derina savo maitinimosi ypatumus. Nešneku aš apie PETĄ, garsiai ir daug rėkia, tačiau pagal jus nuolat atrodo, jog jums gaila, kad kažkas užsiima gyvybių, tai yra gyvūnų gelbėjimu. Dažnai komentaruose rasi parašyta: "Neįdomu, neskaityk". O kas šiuo atveju liepia jums rėkti jie daro ana, ar kitą? Kartais peržengiama riba, tačiau tokiame jau pasaulyje gyvename, žmonės turi emocijas, o elgesys su pramoniniais gyvūnais perlenkia lazdą. Na o kodėl paukščiams mieste ne vieta? Žmonėms miške taip ne vieta? O dėl tų punktų,asmeniškai nesijaučiu galingesnė, kad jie atskrenda į mano lesyklą, o ne kaimyno, kad jie renkasi lesyklą, o ne dažnai pražūtinga maisto ieškojimą, tame pačiame mieste, nes jie ir gyvena mieste. Nesijaučiu nei pranašesnė nei ką. Jie man suteikia natūralią Gamtos muziką vasarą, aš jiems žiemą atsidėkoju. Suprantu, jog paukščiai patys to nesuvokia, tačiau man patinka gyvent šalia Gamtos, kai ji nėra išstumta iš žmonių Gyvenimo. Taip pat klysti šnekėdamas už visus, jog tai daroma yra iš grobuoniškų instinktų, jei tavo atveju būtų taip, tuomet tai tavo reikalas. Apie paukščių kūno temperatūra žinau. Tiesiog paminėdama, kad paukščiai atskrenda tik kai pašąla ir prisninga, norėjau pasakyti, kad jie bet kada čia neskrenda, jei yra maisto ir jo reikia mažiau - maitinasi natūraliai, o maisto ieško tik tuomet kai atsiranda grėsmė padvėsti, o tai aukštai kūno temperatūrai palaikyti reikalingas nuolatinis maitinimasis ir tų kelių uogų jiems toli gražu neužtenka. Paukščiai šalia žmonių gyvena ir maitinasi jų maistu daugybę metų, kokių baisių padarinių turime? Kaip jau minėjau, paukščiai mano kiemą aplanko tik kritiniu laikotarpiu, tad apie kokius paukščius šneki minėdamas, kad jie ieškos lesyklų, o ne krūmų? Žaliosios teritorijos yra naikinamos, krūmai kertami, mat stovėjimo aikštelių reikia, to pasekoje nuolat mažėja ir maitinimosi vietų, nes ne visi paukščiai gyvena miškuose, kurie taip pat yra nuolat retinami. Taip, kad...laikyk mane gruobuonim, žiauriu žmogumi, tavo reikalas, tačiau pasvarstymai nėra faktai apie bendrą tų žmonių psichologiją, apie paukščių gyvenimą, žalą ir naudą. Jei žinai kokį tyrimą, prašome jį pateiktį, būtų įdomu sužinoti, gal turėtų įtakos ir mano požiūriui, nes dabar tiesiog atrodo, kad tau gaila, jog yra išgelbėta viena ir kita gyvybė ir mėgavimasis Gamtai esant šalia, visgi iš Gamtos ir kilę esam, niekas nepastatė miestų ir žmogaus ten nenuleido.

http://www.crittercontrol.com/services/ ... ntrol.html Žiūrint dar kokie paukščiai. Balandžiai, jie ne tik platina ligas per savo eksrementus, bet gadina pastatus, dergia žmones. Ir visa ta higiena brangiai kainuoja. Nuo balandžių ginamasi, keičiant pastatų fasadus nuožulniais. http://dsc.discovery.com/tv-shows/dirty ... leanup.htm Čia tik labai trumpa dalis, o buvo ir geresnių vaizdų, kai parodoma kokia gi paukščių mieste daroma žala. Geras straipsnis, nagrinėjantis mano minėtą problemą: http://www.nytimes.com/2006/10/15/magaz ... wanted=all Pradžią paskaitykit. Kas turės kantrybės galės ir visą perskaityti.

Na dėl karvelių sutinku, kad daug kam jie gali būt nemalonūs, kai jų yra mieste per daug. Rašydama tą komentarą turbūt reikėjo konkretint paukščius ir labiau minėti smulkesniuosius paukščius, kurie iš miško skrenda žiemą pasimaitinti į miestus ir panašiai. Tuomet ir varniniai paukščiai kliūna dėl pvz. tampomų šiukšlių konteineriuose, bet tai yra atskira tema, dėl šių palyginus kelių rūšių, lyginant su tomis, kurios lankosi miestuose. Jei šnekant apie Liekio mintį dėl skirstymo į gerus paukščius ir blogus, kas šiuo metu ir iškyla, manau tai yra dvi atskiros temos, vien dėl skirtingų šių paukščių gyvenimo ypatumų ir prisitaikymo, o išskirt dėl to skirstymo tik paukščius, yra kvaila, nes kai suplakamos kelios didelės temos į vieną ir argumentuose galima pasimest prieš tai jų atskirai neįvertinus. Nes suplakt į vieną gali bet kas, vėl gi vedamas emocijų, nepasitenkinimo ir panašiai, šaukiantis tik iš savo varpinės.

, patiko man tavo pasisakymas. Nors daug kur norėčiau paprieštarauti - ačiū. Arba pritarti. Kai tik laiko turėsiu... Nepriskiriu savęs prie tų "šalto proto" žmonių.

Na dabar lunatike paskaityk ka prisapaliojai? Atsakyk man: 1. kur yra zmogaus reikalai? 2. ka tai reiskia pazinti pasauly? Tavo teigimu kistis y gamtos reikalus nereikia, o pazinti ja reikia. O kaip ja pazinti nesikisant? Gal gali nurodyti ta riba?! Kiek as zinau, tai pazinimas tik ziurint is sono tera tik teorija. O norint suzinoti kaip tai veikia - reikia isbandyti praktiskai. Sivada: 1. tu varai grynai is teorijos puses, kuri visiskai nesusijusi su praktika. Panasiai, kaip tikintieji kalba apie Dieva, kurio niekada nemate. Teoretikas su praktiku visada kariavo ir kariaus Tikriausiai todel mes ir nerandame bendro sprendimo; 2. abu sutinkame, kad reikia kistis, tik neaisku iki kokio lygio; 3. sutinkame, kad evoliucija neisvengiama, tik nesutinkame del jos priemoniu. O tu pabandyk evoliucionuot nepabandes bent karta. Gal vaikai irgi gimsta is teorijos arba "tyros" meiles? Vaikai gimsta is sekso, o meile tik sekso priezastis. Vaikaik gimsta ir be meiles. Pauksciukai zusta ir be zmogaus ysikisimo ir del jo; 4. kazkaip tai nerandame atsakymo - kur yra naturali veikla, o kur ne. As manau, kad musu diskusija yra naturali is kurios realiai jokios naudos, o teoriskai - mazdaug supratau kad zmoniu nuomone pasiskirste pagal teorija ir praktika. Na dabar tavo eile teoretike.

Tai del ko mes gincijomes zmogau jeigu pats su viskuo sutinki?

Na ką, palunatikuokim dar  1. Žmogaus reikalai jo poreikių tenkinimas. Poreikiai yra tai, ko reikia visiems žmonėms šioje planetoje: tai ne įnoriai, ne užgaidos ir ne kaprizai – tiesiog dalykai, kurie tavo esybei privalomi, jei tu nori, kad ji gyventų pilnatvėje. Pradėkim nuo pačių pamatinių fiziologinių poreikių: grynas oras, tyras vanduo, miegas, maistas ir seksas. Su pirmais dviem kaip ir aišku. Teršėm, teršiam ir dar žinom kur teršalų gauti. Nes mums reikia visko kuo daugiau. Ir kuo dažniau keisti. Koks masiškai iškertamų miškų poveikis aplinkai ir ekosistemai turbūt aiškinti irgi nereikia? Koks pramonės poveikis aplinkai turbūt aiškinti irgi nereikia? Teorija čia ar praktika? Miegas iš konteksto kaip ir iškrenta, todėl prie jo neapsistosim. Maistas. Žmonių populiacija žemėje auga. Kuo didesnė populiacija, tuo daugiau maisto išteklių jai reikia. Kuo daugiau reikia išteklių, tuo didesni tiems ištekliams gauti žemės plotai užimami. Didesni žemės plotai atitinkamai užimami ir gyvenamajai vietai, poilsiui, etc. Kuo didesni žemės plotai užimami, tuo mažiau jo lieka visiems kitiems gyviems mūsų kaimynams, tuo mažiau jiems tenka išteklių reikalingų pragyvenimui. Todėl jie taip masiškai ir nyksta, ir tu saugok juos nesaugojęs, jie vis vien jei ne šiandien, tai rytoj išnyks. Nes iš jų atimami ir namai, ir maistas. Teorija čia ar praktika? Ar tiesiog beatodairiška žmogaus veikla, ignoruojant gamtoje susiklosčiusius dėsningumus, dėl ko pažeidžiama natūrali pusiausvyra. 2. Tam kad pažinti nebūtinai reikia kištis į tuos procesus, kuriuos nori pažinti. Kištis tiek čia, tiek ir kitur savo pasisakymuose vartoju prasme „reguliuoti“. O kokia prasme tu jį vartoji? Visiškai nesikišti yra neįmanoma, nes tu gyveni tame, ir bet kokia tavo veikla aidu atsiliepia visai sistemai. O dėl ribos – manau ji labai elementari. Pasiimk tiek, kiek tau reikia ir ne daugiau. O žmogus dabar grobia daug daugiau, nei jam reikia. Jis grobia viską.

1. Tai, kad tau uztenka to, ka turi, tai nereiskia kad visiems to uztenka. Nemaisyk savo asmeniniu poreikiu su kitu poreikiais. Tu nezinai ko reikia kitiems, nes nesi buves ju kailyje. Apskritai - internetas yra kisimosi y gamta rezultatas. Jeigu jo nebutu, cia nerasinetum; 2. Si ideja yra utopija. "pasiimk tiek kiek tau reikia". O kiek tau reikia? Kiek reikia kitam? Jeigu tau nieko nereikia, tai nereiskia, kad nereikia kitam!!! Cie nieko elementaraus. Cia viskas labai abstraktu. Sneki kaip Karlas Marksas apie komunizmo ideja - visi lygus. O kas ta lygybe priziuri? Lygesni? Jeigu yra priziuretojai, vadinasi lygiu jau nera. Tavo utopine ideja gyva tik teoriskai. Praktiskai ji neygyvendinama - Paradoksas. 3. Tu pats kritikuodamas kisimasi y gamta, kisiesi y zmoniu reikalus (gamta) noredamas daryti poveiky kisimuisi (gal zmogaus veikla ne gamtos reiskinys? Gyvunai vieni kitus zudo irgi ne visada del maisto poreikio. Pvz.: liutai patinai zudo hienas). O tu pabandyk nesikist. Jeigu zmogaus kisimasis bus nenaudingas ar net kenksmingas, jis del naturalios atrankos isnyks. Apie sia atranka tu pastoviai kalbi. 4. Kistis butina, svarbu islaikyti balansa. Jeigu jis pazeistas - reikia jy atstatyti. Butent tavo kisimasis ir siekia atstatyti balansa, kuris (tavo teigimu) yra pazeistas. Su tuo ir sveikinu.

"Jeigu zmogaus kisimasis bus nenaudingas ar net kenksmingas, jis del naturalios atrankos isnyks." Atsiprašu, kad kišuosi ne į savo diskusija, bet ,žmogau, negi tu nori pasakyt, kad žmogaus kišimasis į Gamtą nėra kenksmingas? Ir šiuo metu yra balansas tarp žmogaus ir Gamtos? Tu supranti ką pasakei? O.o

1. Zmogaus kisimasis y gamta yra ir kenksmingas ir naudingas. Tame ir balansas; 2. Siulyciau netraukti teiginiu is konteksto, o skaityti is eiles. Gal tada tavo teorijoje nekils paradoksu. 3. As puikiai suprantu ka pasakiau, taciau tu ne, kadangi tiesiog atmeti galimybe mastyti ir vedinas emociju vadovaujiesi savo isankstiniu nusistatymu - kad tavo pazicija teisinga. Is viso diskusija su tavim pavirto y beprasmy susirasinejima. Jokiu argumentu, jokiu problemos sprendimo pasiulymu, tik padrika kritika.

Hm...apie kokią diskusiją šneki? Aš su tavimi nediskutavau, taigi kaip ir neturėjo būti argumentų, nemaišyk asmenų. Tavo teiginiai taip pat prasilenkia su logika, ir pats labiau vadovaujiesi emocijomis, o ne teorija. Kaip tu suvoki balansą Gamtoje? Gal galima konkretų pavyzdį? Nes argumentų realių aš taip pat nemačiau tavo komentare, kuris būtų tikras pagrįstas stebėjimais ar dar kažkuo, o ne tavo interpretacija per aplinkui. Ar tu pats jauti balansą? Stebėdamas miško /miesto gyvenimą? Taip pat vėlgi nesupranti ką reiškia žodis "reikia" kito komentatoriaus kontekste. "Reikia" reiškia, pasiimi tiek kiek tau reikia patenkinti gyvybinius procesus, kad galėtum išlikti ir klestėti bent bandant balansuoti su Gamta, visiško balanso neatstatysi, bet ar žmonėms reikia prigrūsto šaldytuvo maisto, kurio pusę po to išmeta, nes nesuvartoja? Jiems išlikti to nereikia. Atsiranda tiesiog iškreiptas žodis "REIKIA", neriboti poreikiai, kurių realiai jiems nereikia. Žmonių reikalai yra Gamta? Mes esame Gamtos dalis, bet atskiras individas nėra atskira Gamta, ką aš suprantu iš tavo pasisakymo. Žinoma, žodį "Gamta" vėl gi galima interpretuoti kaip kam patinka, bet tuomet jau yra tavo individualios pažiūros ir interpretacijos, o ne sistemingas susitarimas ką mes vadiname Gamta. Žmogus stato fabrikus laisva valia, o ne Gamtos nurodymu tai daryti, arba ne dėl to, jog jis pats yra ponas Gamta. Gamtos stichijos kaip siautė taip ir siaučia, jos yra daugmaž tokios kokios ir buvo susikuriant gyvybei, ir tai yra Gamtos veikla. O nuo natūralios atrankos ir žmogaus yra didelis atotrūkis. Jis labiausiai jai priešinasi ne natūraliais būdais, todėl ji mažiausiai jį ir veikia, bet tai nereiškia, kad jis yra draugiškas žemei gyventojas nepadaręs neatitaisomų padarinių. Ta pati Gamta, negali transformuotis į kokį nindzę žudiką ir praretinti didžiąją dalį žmonijos kuri jai pasipriešino, jos procesai vyksta lėčiau nei žmogaus.

Tesingai pastebejai - tu nediskutuoji, bet rasai ant durniaus. Tu ne asmuo, o tik iliuzija. Speju, kad man pasakysi kokia tavo balanso nuojauta.