„Mūsų bičių medus yra vertingas ir brangus, – tarptautinės parodos „Agro 2013“ Kijeve sakė Čerkasų apskrities bitininkas Valerijus Jemecas. – Net lietuviško midaus gamintojai jį iš mūsų perka.“

Turi savo šeimos bitininką

Taip parodoje prekiaujantis bičiulis pakomentavo grupės lietuvių teiginį, jog mūsų šalies turgavietėse apstu pigaus medaus iš Ukrainos. Vėliau įsitikinome patys, jog kilogramas akacijų, liepų ar grikių medaus mugėje kainuoja tiek, kiek Krymo gamybos konjako butelis Kijevo prekybos centre.

„Gyvenimas diktuoja poreikį turėti savo šeimos bitininką, mūsų asociacijos nariai perka medų tik iš bičiulio Romo Kemero“, – pastebėjo Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

Nepaisydami perspėjimo, lietuviai Kijevo parodoje prisipirko mūsų šalyje reto akacijų medaus, kitų bičių produktų bei gydomųjų preparatų. Ir nepaliovė stebėtis Ukrainos bičiulių drąsa plėtoti bitininkystę, kaip mėgstama sakyti, vertikaliomis ir horizontaliomis kryptimis. Aukščiausiosios Rados politikų patvirtintas Bitininkystės įstatymas reglamentuoja jiems nemažai verslo laisvių bei alternatyvų. Medus, gėrimai, vaistingieji preparatai ir pan. Viskas leidžiama, kas nedraudžiama.

Parodoje „Agro 2013“ sutiktas Ukrainos agropolitikos ir maisto ministerijos Gyvulininkystės departamento direktorius dr. Andriejus Getija teigė, jog Ukraina – ne tik Europos javų aruodas, bet ir medaus šalis. Pavyzdžiui, pasaulyje per metus pagaminama pusantro milijonų tonų medaus. Pirmauja Kinija, antroji – Turkija, trečioji – Argentina, ketvirtoji – Ukraina.

Europoje pagal medaus gamybą Ukraina nepralenkiama. Auga ir medaus vartojimas: vienas šalies gyventojas per metus suvalgo 1,5 kg medaus, nors jo kaina nuolat kyla. Daugiau nei 90 proc. produkcijos patiekiama iš privačių bitynų. Pasak A. Getijos, šalies bitininkystės sektoriaus pripažinimas – šiemet rugsėjo–spalio mėnesiais Kijeve rengiamas tarptautinės bitininkų organizacijos „Apimondija“ 43–asis kongresas. Jo tema – „Už avilio sienų: bitininkystė ir globalūs iššūkiai“.

Savo Ukrainos kolegai dr. A. Getijai LGVA vadovas dr. E. Gedgaudas atvežė dovanų – suvenyrinį lietuviško midaus butelį.

Tarptautinės parodos „Agro 2013“ Kijeve metu LGVA narių delegacija turėjo gražaus laiko aplankyti gyvulininkystės paviljonus, o smulkiųjų verslininkų ekspozicijos tiesėsi, vingiavo keletą kilometrų. Pastebėjome, jog ukrainiečių bitininkai yra gerbiami, jų produkcija vertinama, nors nėra pigi. Ragavome įvairių gamintojų medaus gėrimų: giros, alaus, midaus, stipriųjų užpiltinių. Teko stebėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus, tikrinančius bitininkų turimus pažymėjimus, leidžiančius gaminti įvairius medaus ir kitų bičių produktų mišinius.

Nuostata – nepakenkti sveikatai

„Bitininkų pagamintų sveikatą stiprinančių produktų esmė – nepakenkti“, – pirkėjams Hipokrato priesaikos principą priminė bitininkas V. Jemecas.

Bitininkas iš Čerkasų teigė nesąs medikas, bet savo ūkyje gaminantis įvairius žmogaus sveikatai stiprinti skirtus produktus: „zabrusą“ – iš korių dangtelių ir medaus, „podmorą“ – iš mirusių bičių ir degtinės, „apilarnilą“ – iš tranų homogenato ir medaus, pikio ir degtinės užpiltinę ir pan. Valstybė bitininkams nedraudžia prekiauti tokiais savadarbiais preparatais, o bitininkai įsipareigoję kaip farmacininkai paaiškinti žmonėms bičių produktų vartojimo ypatumus.

Ukrainoje labai populiarus „podmoras“ – namine degtine ar spiritu užpiltos mirusios bitės. Pasak V. Jemeco, mokslininkų įrodyta, jog mirusios bitės – biologiškai aktyvus produktas, turintis unikalių gydomųjų savybių, savo bioenergetinėmis galimybėmis naudingas žmogaus sveikatai. Gydytojų teigimu tai nėra vaistas, tačiau gali būti vartojamas kaip maisto papildas ar funkcinis maistas.

Daug informacijos bitininkas randa Ukrainos bitininkų organizacijų interneto tinklalapiuose. Pavyzdžiui, senovės romėnų gydytojas Galenas vartojo meduje sutrintas bites nuo piktvočių, dantų smegenų uždegimo, dantų skausmo, tepdavo kūdikiams skausmingai besikalančius dantukus. Vyrams tokiu mišiniu rekomenduodavo stabdyti plaukų slinkimą, atauginti juos ant plikės. Rašytojas Plinijus Jaunesnysis nurodė, jog sudegintų bičių pelenai, sumaišyti su sviestu – geras vaistas nuo daugelio ligų. Tokiais pelenais, sumaišytais su medumi, gydė akių ligas, stiprino plaukų augimą. Meduje išvirtas mirusias bites žmonės vartojo nuo dizenterijos. Bičių nuoviras rekomenduotas kaip šlapimą varantis vaistas.

Anglijoje XVII a. medicinos knygos išdžiovintas ir sutrintas bites patarė gerti kaip vaistus su pienu ir vynu gydant podagrą, vandenę, reumatizmą, tirpdant šlapimo takų akmenis. Medų su bičių kūneliais patarta vartoti esant aštriems pilvo skausmams, spazmams, stipriai (su krauju) viduriuojant, gydant opas ir pūlinius.

Bitininko V. Jemeco teigimu, per sezoną iš vieno avilio išimama apie 0,5 kg mirusių bičių. Specialistai nurodo esant trijų tipų „podmorą“: pavasarinį (po žiemojimo mirusiose bitėse gausu nuodų ir maisto likučių!), gydomąjį (nuodus po antitoksinoterapijos atidavusios mirusios bitės) ir rudeninį (bitės, kurių bitininkas nepalieka žiemai. Jų lavonėliai sukaupę daug medaus gamybai naudotų medžiagų. Tai pačios vertingiausios mirusios bitės).

„Podmoras“, arba gydo ir mirusios bitės

Negausūs įvairių šalių medikų klinikiniai pastebėjimai leidžia spėti apie biologinius mirusių bičių naudingumo aspektus: saugo nuo uždegimų, bakterijų, nuskausmina, neleidžia susidaryti trombams, saugo nuo sklerozės, turi antitoksinį, spazmolitinį poveikį, varo šlapimą, skatina tulžies gamybą, stabilizuoja arterinį kraujospūdį, aktyvina medžiagų apykaitą, reguliuoja širdies, inkstų, virškinimo trakto, endokrininės sistemos darbą, stabdo lytinių organų veiklos senėjimą.

„Podmoro“ savybės stiprėja jį derinant su kitais biologiškai aktyviais bitininkystės produktais, taip pat fitopreparatais, vaisių ir daržovių priedais, augaliniais aliejais. „Podmoras“ rekomenduojamas gydant prostatos adenomą, mastopatiją, kojų venų varikozę, normalizuojant arterinį kraujospūdį, stiprinant kraujagysles, reguliuojant endokrininės ir nervų sistemos funkcijas.

Bitės kūne galima rasti visų medaus, žiedadulkių, bičių pienelio, propolio, vaško komponentų (aminorūgščių, mineralų, vitaminų, fermentų, hormonus primenančių medžiagų). Chitino turintis bitės apvalkalas sukaupęs nemažai biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (heparino, chitozano). Jos žmogaus organizme stabdo uždegimo procesus, stabilizuoja kraujospūdį, teigiamai veikia kraujotakos sistemą.

Kai kurie mokslininkai teigia, jog „podmore“ esantis bičių nuodų baltymas tik iš dalies suskyla virškinimo trakte ir iš jo gali patekti į kraują, turėdamas beveik visas mažų bičių nuodų dozių fiziologines poveikio savybes.

„Podmore“ esantys bičių riebalai turi visą kompleksą polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat augalinių sterinų. Preparatams gaminti tinka tik dėl senėjimo, nuo bado, šalčio, mechaninio poveikio mirusios bitės. Netinka sugedusios, supelijusios, iš sergančių bičių šeimų.

Surinktus kūnelius reikia persijoti ir išdžiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje. Gydymo tikslais gali būti vartojami šių vabzdžių milteliai ar paruošti įvairūs kūnelių preparatai: nuovirai, spiritiniai ekstraktai ir antpilai, tepalai, mišinys su medumi.

„Podmoro“ nuoviras

Rekomenduojamas sergant prostatos adenoma, stiprinant imunitetą, turint lytinę negalią. 10–15 g negyvų bičių sutrinti, užpilti 0,5 l virinto vandens ir ant mažos ugnies virti 40–60 min. Apie 2 val. vėsinti kambario temperatūroje, nukošti per dvigubą marlę. Siekiant sustiprinti efektą ir pagerinti skonį į filtratą galima įdėti du šaukštus medaus ir šaukštelį 20 proc. spiritinio bičių pikio. Laikyti tamsaus stiklo inde. Vartoti vieną mėnesį po šaukštą 1–2 kartus per dieną prieš valgį. Paskui daroma 6 mėn. pertrauka.

„Podmoro“ vartojimas vyrams padeda sumažinti prostatos apimtį, palengvina šlapimo išsiskyrimą. Kartais gydymas gali užtrukti visus metus. Preparatas padeda išvengti chirurgo intervencijos. Drauge su „Podmoru“ medikai pataria naudoti žvakutes su propoliu, žiedadulkes, bičių pienelį, medų, propolį.

„Podmoro“ tyrė

Šaukštą negyvų sutrintų bičių užpilti puse stiklinės verdančio vandens ir 20 min. palaikyti. Tyrę lengvai nusunkus suvynioti į marlę ir dėti prie skaudamo sąnario ar išsiplėtusių kojų venų. Kompresą aprišti polietilenu ir apvynioti tvarsčiu. Laikyti, kol atvės (10–15 min.).

Spiritinis „Podmoro“ ekstraktas

Šaukštą sutrintų bičių miltelių užpilti 200 ml degtinės. Laikyti 2 sav., protarpiais 5 min. sukratant. Perfiltruoti per dvigubą marlę. Vienkartinė dozė – 15–20 lašų į pusę stiklinės vandens. Vartoti 2–3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį, 1–2 mėn. Po 2–4 mėn. kursą pakartoti.

„Podmoro“ tepalas

Vartojamas nuo sąnarių ir raumenų skausmų, migrenos, neurologinių negalavimų. 3–4 šaukštus sutrintų mirusių bičių miltų sumaišyti su karštu alyvų arba sėmenų aliejumi. Laikyti tamsaus stiklo inde, šaldytuve. Trinti skaudamas vietas, prieš tai tepalą pašildžius.

Skrudintos mirusios bitės

Ypač populiarios Šri Lankoje. Veiksmingai gydo trumparegystę, odos ligas, stiprina imunitetą. Šaukštelį šviežių mirusių bičių 5–6 min. pakepinti su 50 ml augalinio aliejaus. Mišinį atvėsinti ir susmulkinti. Vartoti 1–2 mėn. po šaukštelį prieš valgį, užgeriant pienu. Gydymo kursą pakartoti po 2–3 mėn.

Ukrainos visuomeninės bitininkų organizacijos teigia, jog per metus šalyje galima surinkti iki 20 t mirusių bičių.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ūkininko patarėjas

Autoriai: Justinas Adomaitis

Komentarai (1)