Ar labai senas dirvožemis po mūsų kojomis? (0)
"Priklausomai nuo to, ką jūs vadinate dirvožemiu", - patikslina JAV Geologinių tyrimų centro geologas Milanas Pavičius (Milan Pavich).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
"Seniausioms nuosėdinėms uolienoms Žemėje yra apie 3,9 mlrd. metų, - pasakoja mokslininkas. – Tokių galima rasti Grenlandijoje. Kadaise jos buvo dirvožemis – tie laikai labai artimi epochai, klestėjusiai išsyk po Žemės susiformavimo."
Tačiau dabar tas dirvožemis virtęs uolienomis. Jos byloja, kad dirva mūsų planetoje egzistuoja labai seniai. O štai mūsų kiemuose, soduose, daržuose, pievelėse esantis dirvožemis – gerokai jaunesnis. Jam - tik apie porą milijonų metų.
Prieš maždaug 2 mln. metų planetoje įvyko esminių pokyčių, nulėmusių kitokios dirvožemio formavimąsi. Globaliniai vėsimo ir sausros procesai išplėtė dykumų teritorijas – dirvožemio sudėtį gerokai pakoregavo visame Žemės rutulyje siautėjusios smėlio audros. Tad ašigaliai, o vėliau ir žemesnės platumos, "apaugo" ledynais. Kai šie judėjo sausuma, uolienos, grunto fragmentai, augalai ir viskas, kas pasitaikydavo ledynų kelyje, buvo sutrinama į substanciją, kuri dabar virtusi dirvožemiu.
Dirvožemis formuojasi ir dabar, nors ir gerokai mažesnėmis apimtimis. Po dirvos paviršiumi esančios uolienos nuolat veikiamos lietaus ir požeminio vandens, todėl iš lėto yra į smulkesnius mineralus. Šia prasme, dirvožemis nėra toks senas.
"Tiesa, - atkreipia dėmesį M. Pavičius, - visa, kas sudaro mus supančią aplinką ir mus pačius, susidarė iš Didžiojo sprogimo dulkių, kurios kondensavosi į žvaigždes, planetų sistemas ir t. t. Jei atskaitos tašku pasirinksime tokią perspektyvą, Žemės dirvožemis yra senesnis už dabar danguje spindinčias žvaigždes."
Tačiau dabar tas dirvožemis virtęs uolienomis. Jos byloja, kad dirva mūsų planetoje egzistuoja labai seniai. O štai mūsų kiemuose, soduose, daržuose, pievelėse esantis dirvožemis – gerokai jaunesnis. Jam - tik apie porą milijonų metų.
Prieš maždaug 2 mln. metų planetoje įvyko esminių pokyčių, nulėmusių kitokios dirvožemio formavimąsi. Globaliniai vėsimo ir sausros procesai išplėtė dykumų teritorijas – dirvožemio sudėtį gerokai pakoregavo visame Žemės rutulyje siautėjusios smėlio audros. Tad ašigaliai, o vėliau ir žemesnės platumos, "apaugo" ledynais. Kai šie judėjo sausuma, uolienos, grunto fragmentai, augalai ir viskas, kas pasitaikydavo ledynų kelyje, buvo sutrinama į substanciją, kuri dabar virtusi dirvožemiu.
Dirvožemis formuojasi ir dabar, nors ir gerokai mažesnėmis apimtimis. Po dirvos paviršiumi esančios uolienos nuolat veikiamos lietaus ir požeminio vandens, todėl iš lėto yra į smulkesnius mineralus. Šia prasme, dirvožemis nėra toks senas.
"Tiesa, - atkreipia dėmesį M. Pavičius, - visa, kas sudaro mus supančią aplinką ir mus pačius, susidarė iš Didžiojo sprogimo dulkių, kurios kondensavosi į žvaigždes, planetų sistemas ir t. t. Jei atskaitos tašku pasirinksime tokią perspektyvą, Žemės dirvožemis yra senesnis už dabar danguje spindinčias žvaigždes."
(7)
(0)
(1)