Gal paviršiaus temperatūra dabar ir nekyla taip sparčiai, tačiau tai tėra maža dalis daug didesnio ir nerimą keliančio paveikslo

Klimato skeptikams vis sunkiau sekasi įtikinėti visuomenę, kad klimatas nekinta. Taigi dabar kai kurie griebiasi paskutinės puolimo taktikos: net jei klimato kaita vyksta, neverta dėl to jaudintis.

Jėgų jiems suteikė mokslininkų pripažinimas, kad planetos paviršiaus temperatūros pastaraisiais metais augo ne taip smarkiai, kaip tikėtasi. Mokslininkai sako, kad tai yra natūralus kintamumas; abejojantieji sako, kad tai ženklas, jog klimato kaita vos pastebima ar netgi naudinga.

Tai buvo pateikiama kaip tikėtina ir verta dėmesio pozicija televizijoje, laikraščių antraštėse ir žurnalų straipsniuose – ir tai atsispindėjo visuomenėje. JK ministras pirmininkas, siekiantis sumažinti šildymo kuro sąskaitas, permąsto rinkliavas ir kitas priemones, skirtas padaryti šalies energetiką tvaresne. Tikriausiai jis mano, kad klimatas gali palaukti.

Bet dėmesį sutelkti tik į plono oro sluoksnio, kuriame gyvename, temperatūrą yra klaidinga. Tai tik vienas iš daugelio svarbių indikatorių. O būtent, vandenynai irgi šyla: naujausi tyrimai rodo, kad per pastaruosius 60 metų Ramiojo vandenyno gelmės šilo 15 kartų greičiau, nei bet kuriuo kitu metu per pastaruosius 10 000 metų.

Okeanai galėjo dar greičiau sugerti šilumą per pastaruosius keletą metų. Tai savo ruožtu gali paaiškinti, kodėl atmosfera nešyla taip sparčiai (žr. „Klimato kaitos lėtėjimas: pasaulis šilti nenustojo“). Šiltesni okeanai turi pasekmes. Prisiminkime taifūną Haiyan, laikomą ketvirta pagal stiprumą audra istorijoje. Tokios audros paprastai pakelia vėsesnius vandenis, ribojančius jų stiprumą; tuo tarpu Haiyan, priešingai, sėmėsi energijos iš išskirtinai šiltų vandenų, glūdinčių giliai po paviršiumi. Vandenynams šylant, tokių audrų gausės.

Šylantys vandenynai taip pat išgarina daugiau drėgmės, galinčios sukelti nematytus lietus – kaip anksčiau sužinojo Koloradas. Šildamas vanduo plečiasi: maždaug trečdalis jūros lygio kilimo vyksta dėl vandens plėtimosi. Manoma, jūros lygio kilimas spartės, keldamas grėsmę daugeliui pasaulio didžiųjų miestų.

Žinoma, dėl pačios klimatologijos prigimties matavimus atlikti sudėtinga; ir jos prognozėse nemažai neužtikrintumo. Bet yra ir neabejotinų dalykų. Žinome, kad globalinis atšilimas tęsiasi – jau vien jūros lygio kilimas tai patvirtina. Žinome, kad dėl to kaltos žmonijos išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Žinome, kad šilimas tęsis, kol jų emisijos didės. Ir iš istorijos žinome, klimatui keičiantis, bendruomenės stengiasi prisitaikyti. Filipiniečiai manė žinantys ko tikėtis iš tropinio ciklono. Jie nesitikėjo Haiyan.

Galima kol kas ignoruoti paviršiaus temperatūrą, jei gyvenate ten, kur neigiamas poveikis dar rimtai nepasireiškė – tai yra, ne Sidnėjuje ar Kalifornijoje. Tačiau tokių vietų mažėja ir temperatūros kažkuriuo metu vėl ims sparčiai augti.

Ir be to dar yra jūros lygio kilimas, ekstremalūs orai, sutrikdytos atmosferos sraujymės, poliarinio ledo traukimasis, biologinės įvairovės nykimas, miškų gaisrai, okeanų rūgštėjimas ir dar daugiau, dėl ko verta nerimauti – nekalbant jau apie mūsų visuomenės „žalinimo“ milžiniškus iššūkius.

Metas nustoti rūpintis atšilimu? Priešingai.

Redakcijos skiltis
New Scientist, № 2946

Komentarai (0)