Jau kelis dešimtmečius mokslininkai perspėja, kad planetos jūrose ir vandenynuose susikaupė milijonai tonų žmonijos išmestų plastiko atliekų. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vandenyno paviršiuje plūduriuoja vos keliasdešimt tūkstančių tonų plastiko, rašo „The Verge“.

Turbūt esame matę šiurpą keliančius dokumentinius kadrus apie vandenynuose iš plastikinių atliekų susiformavusias ištisas salas, plūduriuojančias vandens paviršiuje. Pagal ankstesnius mokslininkų atliktus skaičiavimus, nuo septintojo dešimtmečio, kai prasidėjo tikra plastiko revoliucija, žmonija pagamino apie 300 mln. tonų plastiko. Nuo to laiko į jūras ir vandenynus turėjo patekti apie vieną milijoną tonų plastikinių atliekų. Tačiau neseniai tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad apie 97 procentus visų šių šiukšlių kažkur dingo.

2010 ir 2011 metais mokslininkai ištyrė penkias didžiausias, iš plastiko šiukšlių vandenynuose susiformavusias salas. Iš gautų duomenų jie suskaičiavo, kiek šiose salose bei kitose sankaupose gali būti plastiko – vietoje planuoto milijono tonų, jie surado tik 40 tūkst. tonų.

Žinoma, nereikia tikėtis, kad prieš keliasdešimt metų į jūrą išmestas plastikinis maišelis vis dar plūduriuos paviršiuje. Saulė spinduliai ir bangavimas suardo plastikines atliekas iki mikroskopinio dydžio skiautelių, tačiau Vakarų Australijos universiteto okeanografo Carloso Duartes vadovaujami mokslininkai atsižvelgė ir į tai. Jie specialiais labai smulkiais tinklais prasijojo vandenį ir savo skaičiavimuose įtraukė ir šias mažytes plastiko daleles. Tad kur pasidėjo visas plastikas?

Okeanografas C.Duarte turi vieną hipotezę – suskilusios iki mikroskopinio dydžio dalelių, plastikinės atliekos pateko į jūrinių gyvūnų skrandžius. Tai nėra džiuginantis spėjimas, mat plastikas gali sugerti įvairius vandenyje esančius teršalus, kurie vėliau persiduoda žuvims, netyčia prarijusioms šias šiukšles.

Peteris Davisonas okeanografas iš Kalifornijos pažangių ekosistemų tyrimų instituto sako, kad plastiko šiukšlės galėjo patekti į gilesnius vandenyno sluoksnius kartu su jas prarijus žuvų išmatomis. Jis neatmeta galimybės, kad dalis plastiko dalelių galėjo suirti iki dar mažesnių matmenų, tad C.Duartes tyrime naudoti tinklai jų nepagavo. Visgi abu mokslininkai sutaria, kad milijonas tonų kažkur dingusio plastiko yra didelis kiekis, todėl labai svarbu išsiaiškinti mechanizmus, lėmusius jo dingimą bei suprasti jų pasekmes planetos ekologinei sistemai, kuriai priklauso ir žmogus.

Komentarai (1)