Jei rytą pabustumėte ir staiga suvoktumėte, kad upė, prie kurios gyvenate, nusidažė kraujo raudonumo spalva, o oras persisunkęs kažkokiu bjauriu kvapu, turbūt, ne juokais susirūpintumėte, tačiau daugeliui industrinių Kinijos miestų gyventojų tai įprasta.

Auga ekonomika – didėja tarša

Raudona it kraujas Venžu upė yra vienas iš didelio užterštumo Kinijoje pavyzdžių. Problema jau daugelį metų kelia rūpestį. Ji, kartu su šalies modernizacija ir augančia infrastruktūra, tik dar labiau didėja.

Pranešama, kad yra užteršta 90 proc. Kinijos miestuose po žeme esančio vandens ir 70 proc. visų šalies upių ir ežerų.

Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje ir ji toliau auga. Kartu su augimu kyla vis daugiau fabrikų, kurie labiausiai prisideda prie taršos. Šalyje neretai pasitaiko ir didelių naftos išsiliejimo avarijų.

Neša mirtinas pasekmes

Oro ir vandens tarša sukėlė ir ilgalaikes pasekmes: provincijų ežeruose miršta žuvys, o jos – svarbus maisto šaltinis daugybei žmonių.

Užterštas vanduo yra ir daugelio plintančių pavojingų ligų šaltinis. Kai kurios iš jų – neišgydomos ir mirtinos. Su vandens tarša siejamas ir paukščių gripas.

Skaičiuojama, kad mažiausiai 14 proc. virškinimo trakto vėžinių susirgimų sukėlė užterštas geriamas vanduo.

Aplinkosaugininkas Ma Jun pasakoja: „ Manau, kad kitus 20 metų bus išties kritinė situacija. Valdžiai reikia pasistengti sumažinti užterštumą ir užtikrinti saugią bei sveiką aplinką šioms kartoms“.

Valdžia nesugeba susitvarkyti

Taigi, kuo daugiau žmonėms reikia vandens – tuo labiau didėja jo užterštumas. Tačiau Kinijos valdžia iki šiol nesugeba tinkamai sutvarkyti vandens resursų panaudojimo.

Praėjusių metų gegužę Kinijos premjeras Li Keqiangas buvo „paskelbęs karą“ aplinkos taršai. Tuomet valdžia paskyrė 2 trln. juanių vandens išteklių priežiūrai šalyje, bet ryškesnių teigiamų pokyčių pastebėta nebuvo.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (6)