Nufilmuota didžiausiame gylyje gyvenanti mokslui nežinoma žuvis (Video) (2)
Milžiniškame gelmių slėgyje išgyventi gali toli gražu ne kiekviena žuvis. Štai Marianų įduboje gylis gali pasiekti 11 km gylį, o slėgis – daugiau nei 1000 atmosferų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ties įdubos sienomis skirtinguose gyliuose nuo 5 iki 10,6 km išdėliojo savo stebėjimo zondus ir aptiko tai, ką būtų galima pavadinti giliausiai gyvenančia žuvimi pasaulyje – ji buvo pastebėta 8,19 km gylyje. O tai yra labai arti teorinės kaulinių žuvų gylio tolerancijos ribos (8,41 km).
Naujau atrastoji žuvis atrodo taip, tarsi būtų sparnuota ir turėtų čiuptuvus. Įrašą užfiksavo Hadal ekosistemų tyrimo ekspedicija HADES, finansuojama JAV Nacionalinio mokslo fondo. Tiesa, nors žuvis nufilmuota, vardo ji neturi, nes mokslininkai neturėjo galimybės tiesiogiai ištyrinėti nė vieno šios rūšies individo.
Tokiuose giliuose vandenyse gyvenančios žuvys gaminasi daug cheminio junginio, vadinamo TMAO (trimetilamino N-oksido), kuris ne tik padeda palaikyti ląstelių osmosinio slėgio balansą, bet ir užtikrina teisingą baltymų trimatės formos įgijimą bei palaikymą. Paaiškėjo, kad kuo giliau žuvis gyvena tuo TMAO koncentracija jos organizme didesnė, rašo scienceblogs.com.
Vandenyno žuvų organizmuose druskos koncentracija yra mažesnė nei aplinkoje. Difuzijos procesai turėtų lemti, kad ilgainiui druskos koncentracija žuvies viduje ir išorėje išsilygintų (ir tai būtų pasiekiama iš organizmo į vandenyną nutekant žuvies viduje esančiam vandeniui), bet TMAO padeda žuviai išsaugoti vandenį viduje ir išvengti dehidracijos. Baltymas tai pasiekia padidindamas žuvies ląstelių osmosinį slėgį.
Tyrimo ataskaitą galima rasti čia.
Naujau atrastoji žuvis atrodo taip, tarsi būtų sparnuota ir turėtų čiuptuvus. Įrašą užfiksavo Hadal ekosistemų tyrimo ekspedicija HADES, finansuojama JAV Nacionalinio mokslo fondo. Tiesa, nors žuvis nufilmuota, vardo ji neturi, nes mokslininkai neturėjo galimybės tiesiogiai ištyrinėti nė vieno šios rūšies individo.
Tokiuose giliuose vandenyse gyvenančios žuvys gaminasi daug cheminio junginio, vadinamo TMAO (trimetilamino N-oksido), kuris ne tik padeda palaikyti ląstelių osmosinio slėgio balansą, bet ir užtikrina teisingą baltymų trimatės formos įgijimą bei palaikymą. Paaiškėjo, kad kuo giliau žuvis gyvena tuo TMAO koncentracija jos organizme didesnė, rašo scienceblogs.com.
Vandenyno žuvų organizmuose druskos koncentracija yra mažesnė nei aplinkoje. Difuzijos procesai turėtų lemti, kad ilgainiui druskos koncentracija žuvies viduje ir išorėje išsilygintų (ir tai būtų pasiekiama iš organizmo į vandenyną nutekant žuvies viduje esančiam vandeniui), bet TMAO padeda žuviai išsaugoti vandenį viduje ir išvengti dehidracijos. Baltymas tai pasiekia padidindamas žuvies ląstelių osmosinį slėgį.
(51)
(2)
(49)