Netrukus prekybos centruose gali atsirasti nauja mėsos rūšis – šinšiliena. Mokslininkai šiuo metu atlieka tyrimus ir aiškinasi, kokia tai yra mėsa, o po to ji gali būti pristatyta Lietuvos rinkai.

Šinšilų augintojai teigia, kad jau ilgą laiką vartoja šių kailiams auginamų gyvūnų mėsą ir ji yra sveika, dietinė bei ekologiška.

Prekybos centruose atsiras naujos mėsos?

Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos atstovė Gabrielė Danusaitė teigė, kad šinšilų mėsa yra ne tik valgoma, bet ir maistinga.

„Užsakėme šinšilų mėsos mokslinius tyrimus. Tyrimai buvo sudaryti iš dviejų etapų, pirmasis jau baigėsi. Pirmojo etapo metu buvo tirta šinšilų mėsos cheminės savybės. Iš Lietuvos šinšilų ūkio buvo paimta mėsos ir docentė darė tyrimus. Pavyzdžiui, kokios cheminės savybės yra mėsoje, kiek yra amino rūgščių, kuo ši mėsa yra išskirtinė, kuo ji yra ypatinga, į kokią mėsą ji yra panaši: ar tai yra labiau raudona mėsa, ar labiau sausa mėsa, kiek yra baltymų ir pan. O antrojo etapo metu bus aiškinamasi, kaip galima būtų pateikti mėsą rinkai, kaip galima būtų ją apdoroti“, - sakė G. Danusaitė.

Anot jos, šinšilų mėsa yra pripažinta kaip valgoma mėsa, bet kol kas jos nėra didžiuosiuose prekybos centruose ir tik keliose vietose galima jos paragauti. Ūkininkai, kurie augina šinšilas, kuo puikiausiai vartoja šią mėsą, nes ji savo skonio savybėmis yra labai panaši į vištieną ir triušieną.

„Pirmoji funkcija dėl ko yra auginamos šinšilos, yra kailis. Tačiau mes norime, kad neliktų šio gyvūno pašalinių produktų, todėl ieškome, kaip jį visą suvartoti. Jų mėsa yra tikrai gera, ji yra neriebi, turi daug baltymų, tai yra pakankamai sveika mėsa. Kodėl gi mums nepabandžius jos pristatyti Lietuvos rinkai kaip valgomos ir naudojamos mėsos. Tokiu atveju tas gyvūnėlis nesuteiks tik kailio funkcijos, žinoma, didžioji dalis tos mėsos ir dabar yra sunaudojama pačių ūkininkų“, - kalbėjo G. Danusaitė.

Šinšilos yra iš Lotynų Amerikos kilę gyvūnai, ten tai yra labai populiari mėsa. Europoje tai yra laikoma pakankamai egzotiška mėsa.

Bandys gaminti produktus

Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros doc. dr. Rimantė Vinauskienė teigė, kad tyrimai dar tik prasideda, o ir pasauliniu lygmeniu ši mėsa nėra ištirta.

„Pagal visus norminius dokumentus ši mėsa yra leistina vartoti žmonių maistui, tačiau ji yra išskirtinė. Tyrimu ir yra siekiama išsiaiškinti, kokia yra šios mėsos maistinė vertė, kokia yra mitybinė vertė, kokius panašumus ar skirtumus ji turi nuo kitų rūšių mėsos. Visuomet vertindamas naują daiktą ieškai privalumų ir trūkumų“, - sakė R. Vinauskienė.

Jos teigimu, pagal baltymų kiekį mėsa panaši į liesą mėsą: „Žinoma, iš šių gyvūnų sunkiai gauname mėsos, tačiau kaip ir kiekvieno gyvūno mėsa skiriasi priklausomai nuo maitinimo būdo, todėl mes turime imti kelių augintojų mėsą. Ir bandysime gaminti produktus, bus produkto paruošimo bandymai, kad jis būtų saugus ir tinkamas vartoti.“

Anot mokslininkės, ši mėsa ir pasaulyje nėra ištirta. Buvo rastas vienas Čilės straipsnis apie tai, todėl, kad ten mėsa yra labiau vartojama. Duomenų nėra, todėl tai visiškai naujas dalykas.

Šinšilų mėsą valgo jau daug metų

Ūkininkė Laima Mušinskienė teigė, kad ši mėsa yra ekologiška.

„Mes žvėrelius auginame septinti metai ir jau kokius šešis metus tikrai naudojame jų mėsą. Prieš pradedant auginti aš jau žinojau, kad šinšilų mėsa yra valgoma, teko domėtis prieš užsiimant šiuo verslu ir užsienio tinklalapiuose radau informacijos, kad įvairiose šalyse ši mėsa yra labai vertinama, pavyzdžiui, Italijos restoranuose pateikiama kaip delikatesas. Buvo parašyta, kad mėsa yra labai vertinga. Savo ūkyje kiek yra tos mėsos, savoje šeimoje ir sunaudojame“, - pasakojo ūkininkė.

Ji teigė, kad jai šinšilų mėsa primena triušieną ir vištieną: „Mėsa yra gan šviesi, sausoka, manau, kad dietinė. Žinoma, tos mėsytės nėra daug, bet ji yra skani. Tai yra žolėdis žvėrelis ir jis iš tiesų yra labai švarus, ūkiuose palaikoma ideali švara: vanduo keičiamas kiekvieną dieną, kovojame, kad pašaras būtų kuo kokybiškesnis, aukščiausios kokybės produktai ten būtų sudėti. Tai yra ekologiška mėsytė.“

Nors šios mėsos receptų nėra, tačiau L. Mušinskienė teigė, kad išbandė ne vieną jos paruošimo būdą.

„Užraugiu taip, kaip šašlykus ir vasarą ant grotelių galima pakepti. Taip pat kaip vištieną ir triušieną su prieskoniais pamarinavus orkaitėje kepam. Kadangi šinšilų yra pakankamai didelės kepenėlės, darom tokį paštetą irgi labai skanus išeina“, - kalbėjo šinšilų augintoja.

Paklausta, kaip mano, ar tokia mėsa prigis, ūkininkė teigė, kad pati pradžia gal bus sunkoka, bet kai žmonės supras, kad tai yra švari ir ekologiška mėsa, viskas pasikeis: „Dabar žmonės stengiasi naudoti kuo daugiau ekologiškų produktų, todėl manau, kad ši mėsa tikrai turėtų būti paklausi. Net dabar iš pažįstamų rato sulaukiu skambučių, ypač prašo mėsos mažiems vaikams, o visi, ką pavaišinu šia mėsa, ją labai giria.“

Naudojama ir kitų egzotinių gyvūnų mėsa

Žmonių mityba dažnai priklauso nuo regiono ir kas mums yra egzotiška, kitiems – ne. Daugeliui pasaulio tautų skorpionai, paukštėdžiai vorai ir kitokie vabzdžiai yra delikatesas. Taip pat yra jau įprastesnių delikatesų Europoje: žąsų kepenų paštetas, austrės, varlių šlaunelės ar juodieji ir raudonieji ikrai.

Kai kuriuose kultūrose yra valgomi ir kiti graužikai: bebrai, burundukai, dykliakiaulės, jūrų kiaulytės, voverės, žiurkėnai. O tam tikruose restoranuose pateikiamos net keptos žiurkės.

„Žmonės vartoja ir kitą, netradicinę mėsą. Yra pasaulinė apžvalga, kiek žmonės suvartoja mėsos, matoma, kad jie naudoja ir netradicinę mėsą. Yra galvijų, avių, ožkų, kiaulių, naminių paukščių mėsa ir kita, netradicinė mėsa. Tai yra visai kitokie gyvūnai, visai kitokia jų cheminė sudėtis, bet niekas nesako, kad jų mėsą vartoti yra blogai ar gerai“, - sakė R. Vinauskienė.

Tas pats, kas valgyti katės mėsą?

Gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovė spaudai Gabija Enciūtė teigė, kad tai primena kitų naminių gyvūnų mėsos valgymą.

„Kai kurie žmonės namuose augina šinšilas, tai yra labai mieli pūkuoti graužikai. Visų pirma nesuprantu, kaip galima nuo tokio mielo gyvūnėlio kailį lupti ir jį nešioti. Man asmeniškai tai beveik tas pats, kas šuns arba katės kailis. Gal tuomet ir katinų mėsą tegu pradeda tiekti parduotuvėms“, - sakė G. Enciūtė.

Anot jos, tyrimas gali būti ne objektyvus, mat reikėtų atsižvelgti į tai, kas jo užsakovai.

„Man atrodo, kad niekada tyrimai, kuriuos užsako tie žmonės, kuriems tai finansiškai naudinga, nebūna objektyvūs. Ir aš labai skeptiškai žiūriu į šių tyrimų patikimumą. Anksčiau esu girdėjusi kailių industrijai besigiriant, kad jie yra labai ekologiškas verslas ir negyvų gyvūnėlių mėsą randa kaip realizuoti. Kodėl šią mėsą dabar bando prakišti žmonėms? Man atrodo, kad paprasčiausiai nori užsidirbti papildomą pinigą“, - kalbėjo atstovė spaudai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Birutė Davidonytė

Komentarai (3)