Aptiktas retas augalas, po kuriuo slepiasi deimantų klodai (0)
Geologas Liberijoje aptiko spygliuotą palmę primenantį augalą, kuris, panašu, yra linkęs augti tik virš kimberlito vamzdžių – šimtų metrų skersmens vulkaninių uolienų kolonų, kurias į Žemės paviršių kartu su deimantais iškėlė Žemės geologiniai procesai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Svarbiau yra tai, kad S. Haggerty žvalgydamas teritoriją pastebėjo, jog vienas augalas auga tik tiesiai virš vamzdžio. Jam buvo būdinga orinių šaknų sistema, panaši į mangrovių medžius. Augalas stiebiasi iki dešimties metrų, vietomis ir aukščiau, o tokiame aukštyje išskleidžia spygliuotus, į palmių panašius lapus. Tuos lapus vietiniai gyventojai naudoja stogams dengti.
Kartu su Karališkojo botanikos sodo (JK) ir Misūrio botanikos sodo (JAV) specialistais, S. Haggerty preliminariai priskyrė augalą menkai ištyrinėtai P. Candelabrum rūšiai. Šios šeimos augalų galima rasti nuo Kamerūno iki Senegalo. Anot deimantų ieškotojo, tai gali būti ir koks nors porūšis arba visiškai nauja, neaprašyta rūšis. S. Haggerty savo įtarimą, kad augalas mėgsta augti virš deimantų, patvirtino ir kitoje vietoje, per 80 kilometrų į pietryčius. Tuo tarpu niekur kitur tokio augalo rasti nepavyko.
„Tai nuostabus pastebėjimas, ypač tankiais miškais apaugusioje teritorijoje, kur sunku vykdyti žvalgybą“, – sakė Kolorado kalnakasybos mokyklos (JAV) deimantų geologė Karin Olson Hoal. Anot S. Shirey, galima būtų tikėtis, kad ši arba panaši augalo rūšis gali padėti deimantų žvalgytojams ir Brazilijoje, kuri yra ne menkiau apaugusi miškais bei plyti panašioje platumoje.
Dabar deimantų kasimo bendrovė prie kimberlito vamzdžio atgabeno galingą techniką ir kitų metų pradžioje, tučtuojau po lietingojo sezono pabaigos, platesniu mastu įvertins „Camp Alpha“ vamzdį bandant nustatyti, ar verta pradėti deimantų kasimą. Tuo tarpu S. Haggerty nori tęsti augalo ir kimberlito sąsajų tyrimus bei nustatyti, kaip tiksliai keičiamasi mitybinėmis medžiagomis. Taip pat mokslininkas nori patikrinti, ar augalą įmanoma rasti žvalgant iš lėktuvo ar analizuojant palydovines nuotraukas. Tai, pasak jo, padėtų Vakarų Afrikos valstybėms išnaudoti deimantų klodus.
Valstybėms, kurioms vystytis trukdo karai ir Ebolos viruso epidemijos, kimberlito klodų kasinėjimas galėtų pasiūlyti finansų šaltinį, kuris nėra labai žalingas aplinkai, sako S. Shirey. Kimberlito kasyklos paprastai būna siauros ir vertikalios, užimančios kur kas mažesnius paviršiaus plotus, nei, pavyzdžiui, atviros vario rūdos kasyklos. Be to, kasybos atliekos – sumaltas kimberlitas – yra nekenksmingas. „Jis toksiškas tiek pat, kiek ir trąšos jūsų darže“, – juokavo S. Shirey.
Grynai dėl mokslinių S. Shirey norėtų gauti deimanto mėginį iš naujojo regiono. Nors daugelis kimberlito išsiveržimų įvyko santykinai neseniai, patys deimantai yra labai seni – paprastai maždaug 3 mlrd. metų senumo. Kartais juose pasitaiko mineralų, iš kurių galima nuspėti sąlygas, kurias deimantai patyrė giliai Žemėje. Pasak jo, mėginys iš naujojo vamzdžio Liberijoje galėtų pateikti informacijos apie tai, kokios sąlygos Žemės mantijoje buvo maždaug prieš 150 mln. metų, kai tarp Afrikos ir Pietų Amerikos atsivėrė plyšys, ilgainiui išaugęs iki Atlanto vandenyno. „Tikriausiai tuose deimantuose būtų keletas įdomių paslapčių“, – svarsto mokslininkas.
Plačiau susipažinti su S. Haggerty tyrimu galima čia.