Manipuliacijos mokslu: eugenika, sveiki cigarai ir globalinio atšilimo nebuvimas (Video)  (3)

Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualai, tradicinė šeima ir gyvūnų teisės. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2015-07-22 Manipuliacijos mokslu: eugenika, sveiki cigarai ir globalinio atšilimo nebuvimas (Video)  (3)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos” metodų.

Bet kokioje „karštesnėje” temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos moksliniais faktais bei mokslu.

Nuo senų laikų idėjos buvo tai, kas įprasmindavo žmonių gyvenimus ir sutelkdavo bendram tikslui. Karai vardan tikėjimo, karai vardan idėjos. Hegelis vieną kartą pamatęs imperatorių Napoleoną po to rašė, jog išvydo „idėją ant arklio”.

Marksizmas, leninizmas, komunizmas, fašizmas, biocentrizmas, darvinizmas, kreacionizmas – visa tai yra idėjos, norinčios „sugriauti seną ir pastatyti naują” arba bent jau perdaryti seną pasaulį palei savo matą.

Tarybų Sąjungoje buvo įsigalėjęs marksizmas-leninizmas su savo dialektiniu materializmu, o mokslas buvo skirstomas į „proletarinį” ir „buržuazinį”. Iš visų mokslų labiausiai nukentėjo genetika. Rimtų mokslų nebaigęs agronomas-plagiatorius T. Lysenko netikėtai iškilo praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Josifo Stalino nuolankumo dėka ir inicijavo 30 metų trukusį genetikos kaip „kapitalistinio” ir „buržuazinio” mokslo persekiojimą. Rusų genetikos metras N. Vavilovas buvo suimtas ir nubaustas mirties bausme, kuri vėliau pakeista švelnesniu 15 metų lageryje nuosprendžiu.

Genetikos specialistai masiškai rašė viešus išsižadėjimo nuo antitarybinio mokslo laiškus, taip pat įsigalėjo ir slapti įskundimai, praretinę tarybinių genetikų gretas. Dėl Lysenko TSRS ekonomiką yra patyrusi keletą smūgių (pvz., Lysenko propagavo galvijų kilmingų veislių kryžminimą su nekilmingomis).

Dėl „materializmo kovos su idealizmu” nukentėjo ir fizika: kvantinė mechanika bei reliatyvumo teorija buvo paskelbtos „fašistinėmis”, „idealistinėmis” bei „buržuazinėmis” idėjomis. 1935-37 metais Ukrainoje buvo sušaudyta visa grupė europinio masto mokslininkų fizikų, o žinomas teoretikas Levas Landau per stebuklą išvengė arešto.

Tačiau fizikus išgelbėjo… atominė bomba. JAV susprogdinus bombą Hirošimoje, sovietai labai norėjo sukurti savą. Kuomet 1949 metais vyko ideologinė konferencija „Prieš idealizmą šiuolaikinėje fizikoje”, sovietų atominį projektą kuravęs L. Berija pasiteiravo atominio projekto kuratoriaus I. Kurčiatovo, ar būtina atsisakyti kvantinės mechanikos ir reliatyvumo teorijos dėl jų „antitarybinio turinio”, jis išgirdo fiziko atsakymą: „Jei atsisakome jų, tuomet atsisakome ir bombos”. Žinia pasiekė Staliną ir fizikus paliko ramybėje.

Kibernetika bei informatika taip pat susilaukė „materialistų nemalonės” – mokslo šakos neįsipaišė į ideologiją ir buvo paskelbtos „kapitalistinėmis”. 1951 metais prasidėjo tarybinių ideologų ataka prieš organinę chemiją.

Tai buvo sovietinių ideologų suplanuota akcija, kurios tikslas buvo „išvalyti mokslą” nuo „buržuazinių” ir „idealistinių” teorijų bei nuo „vergiško keliaklupsčiavimo prieš Vakarus”, o konkrečiau – nuo 1954 m. Nobelio premija apdovanoto amerikiečių chemiko Lainuso Poulingo (Linus Pauling) idėjos.

Mokslo politizavimas buvo būdingas ir kitam totalitariniam režimui – fašizmui. Hitleris su savo ideologais norėjo tobulos arijų rasės ir čia jiems turėjo pasitarnauti eugeniką, mokslas apie žmonių rasės savybių gerinimą bei gryninimą.

Gana greitai nacių ideologai sugalvojo „rasinės higienos” (vok. Rassenhygiene) sąvoką: žmonių padalijimas į „švarios” rasės ir „purvinos”, rasinė segregacija, privaloma sterilizacija, santuokų kontrolė, priverstiniai abortai.

Vėliau prasidėjo ir etninis valymas, pasibaigęs žydų genocidu.

Manipuliacijos su mokslu yra būdingos ne vien tik diktatūroms ir totalitariniams režimams – jos vyksta ir demokratinėse visuomenėse. Geras pavyzdys būtų praeito amžiaus 50-jų viduryje vykusi užsakomo mokslo bei tyrimų kompanija, kurios tikslas buvo nuplauti „vėžio” dėmę nuo tabako industrijos.

Tabako gamintojai samdė įžymius mokslininkus, užsakinėjo tyrimus, kurie turėjo įrodyti, jog rūkymas yra sveika, o vėžį sukelia oro tarša, asbestas ir net paukščiai.

Kuomet gi pralaimėjimas tapo akivaizdus, tabako kompanijos pakeitė taktiką – „abejonės yra mūsų produktas”, teigia vidiniam vartojimui skirtas dokumentas.

Globalinis atšilimas yra kita tema, kurioje dažnos manipuliuojama tiek nuomonėmis, tiek mokslu. Šį klimato pokytį didžia dalimi lemia žmogaus veikla – pramonės apimtims augant eksponentiškai, taip pat didėja ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Pagrindinis šių dujų šaltinis yra pramonėje naudojamas pigus iškastinis kuras.

Jei žmonija norėtų išvengti dėl žmogaus veiklos atsirandančių padarinių, ji turėtų atsisakyti naftos, dujų, anglies ir pereiti prie Saulės energetikos, branduolinių jėgainių arba kitų žalių šaltinių. Be abejo, tai reikštų tam tikrus rimtus pokyčius pramonėje ir milžiniškus nuostolius kompanijoms prekiaujančioms iškastiniu kuru.

Jei krikščioniškoms organizacijoms globalinis atšilimas nėra toks jau svarbus klausimas (apie tai byloja net paskutinė popiežiaus enciklika), tai milžiniškai dabartinės pramonės daliai tai yra išgyvenimo klausimas.

Bendrą situacijos su globaliniu atšilimu vertinimą apsunkina ir tai, jog nuo pat savo atsiradimo klimato kaitos tema „įstrigo” politinės kairės „gete”, dėl šios priežasties čia įsimaišė ne tik finansiniai stambių korporacijų interesai, bet ir idėjinė kova tarp konservatyvių ir liberalių pažiūrų žmonių.

Tarkim, žinoma Lietuvos konservatorė Rasa Juknevičienė ne tik kad netiki klimato kaita, bet ir mano, kad tai yra „kairės” projektas, o į valstijos valdžios organus išrinkti JAV konservatoriai net uždraudžia „klimato kaitą”! Nieko nuostabaus, kad esant tokiai ideologinei įtampai, konservatyvūs žmonės elgiasi lyg stručiai, vos tik kalba pakrypsta šios problemos sprendimo link.

Skirtingai nuo religinių organizacijų, galinčių steigti savo mokyklas bei universitetus, pramonės gigantai taip pasielgti negali, todėl jiems belieka tik „nusipirkti” mokslininkus, „užsisakyti” mokslinius tyrimus bei naudoti tabako industrijos išbandytą „miglos putimo į akis” strategiją.

Kuo daugiau keliama abejonių dėl mokslinio konsensuso, tuo sunkiai paprastiems žmonėms susigaudyti, ar vyksta tas globalinis atšilimas, ar čia mokslininkų sąmokslas. Atseit, mokslininkams neužtenka finansavimo ir jie sugalvojo globalinį atšilimą tam, kad „nuo Petro numautų paskutines kelnes”.

Vienas iš miglos putimo pavyzdžių yra susijęs su teiginiu, jog praeito amžiaus 70-ais metais mokslininkai vieningai teigė, jog planeta vėsta. Su globaliniu atšilimu nesutinkančių žmonių yra labai pamėgtas ir dažnai cituojamas tekstas „Šąlantis pasaulis”, išėjęs 1975 metais Newsweek žurnale, kurį parašė P. Gvinas (Peter Gwynne).

Tokios strategijos tikslas yra sukelti abejones mokslininkais ir jų metodais ir visiškai ignoruoja faktą, kad anuomet klimato teorija buvo primityvi ir buvo neatsižvelgiama į planetos paviršiaus topologiją.

Ūkiškai aiškinant, buvo modeliuojama lygaus paviršiaus rutulio atmosfera. Toks rutulys neturėjo nei reljefo, nei vandenynų su ledu, nei aerozolių, nei anglies ciklo, nei atsižvelgė į augmeniją, o kas keisčiausia, tokioje atmosferoje nevyko jokios cheminės reakcijos.

Nieko nuostabaus, kad toks elementarus modelis suklaidino tuometinius mokslininkus.

Nereiktų pamiršti ir silpnos kompiuterinės įrangos, tiesiog neturėjusios pakankamai skaičiuojamosios galios prasmingai suskaičiuoti mūsų planetos atmosferą, vandenyną bei visą virtinę procesų, kurie vyksta mūsų aplinkoje.

Tačiau dar įdomesnis yra P. Gvino komentaras apie susidariusią situaciją, kuomet jo seną tekstą linksniuoja tiek senatoriai nuo konservatorių, tiek konservatyvi žiniasklaida.

Galų gale savo ne taip ir senai išėjusiame tekste šis mokslo žurnalistas pripažįsta, kad gailisi anuomet nenušvietęs situacijos išsamiai, kadangi tuomet jis net negalėjo pagalvoti, kad jo tekstas taps propagandiniu įrankiu kovoje su mokslu.

Kaip jau minėjau, kita strategijos dalis yra nupirkti mokslininkai. Gana geras pavyzdys yra Vilis Sūnas (Willie Soon), kritikuojantis klimatologų naudojamus matematinius modelius ir teigiantis, kad klimato kaitos priežastis yra Saulės spinduliuotės variacijos.

Viskas būtų lyg būtų tvarkoje, tačiau paaiškėjo, jog astrofizikas yra gavęs 1,25 mln JAV dolerių dovaną nuo Exxon Mobile, užsiimančios naftos gavyba ir jos produktų prekyba, ultrakonservatyvių brolių Kochų ir vieno konservatyvaus fondo.

Anot dokumentų, mokslininkas gavo 410 100 $ dar 2005 metais ir už tai pasižadėjo paskelbt publikaciją apie Saulės įtaką klimato kaitai. Mokslininkas yra gavęs dar keletą dovanų ir vėliau: 2010 metais 335 000 $, Amerikos naftos institutas jam paaukojo dar 274 000 JAV dolerių, vėliau broliai Kochai padovanojo jam 230 000 JAV dolerių.

Nekalbu apie anoniminius ir nežinomus aukotojus, kurie parėmė mokslininką, pervesdami jam dar 324 tūkstančius JAV dolerių. Mokslininkas nei viename iš savo tekstų nėra deklaravęs savo rėmėjų, kas yra rimtas nusižengimas mokslinei etikai ir žurnalų taisyklėms.

Tokių nupirktų mokslininkų sąrašas ilgas: dr. Tim Ball atvirai neigiantis matematinių modelių pagrįstumą, meteorologas Džo Bastardi, statistikas Viljamas Brigsas, profesorė Judith Curry ir dar maždaug gera dešimtis kitų mokslininkų, kuriuos taikliai apibūdinti galima kaip „abejonių pardavėjai“.

Kaip matome, mokslo nelieka ten, kur įsikiša ideologija, politika ir kažkieno finansiniai interesai. Kitą kartą pakalbėsiu apie tai, kaip mokslinę etiką sujaukia tikėjimas ir pačių mokslininkų suinteresuotumas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Trismegistos
Trismegistos
Autoriai: Sergejus Orlovas
(25)
(3)
(22)

Komentarai (3)