Pasaulinio atšilimo įtaką ledynams tiriantys mokslininkai skelbia, kad ledo dangai didelę žalą daro ne tik pakilusi oro temperatūra, bet kartu su tuo atsiradę kiti šiltesnio klimato atributai, tokie kaip lietus.

Ledynų pamatus vis dažniau pasiekia vanduo ir taip skaldo ledo dangą daug didesniu mastu nei anksčiau.

Šis ledo masyvas Grenlandijoje yra antras pagal dydį pasaulyje. Ledu nepadengta vos penktadalis Danijai priklausančios salos. Vidutinė oro temperatūra Grenlandijoje padidėjo maždaug pusantro laipsnio. Atšilimo įtaka ledo dangai – gana gerai dokumentuota, tačiau kiti klimato kaitos veiksniai – nelabai.

Mokslininkai neseniai paskelbė dvi ataskaitas apie vandens įtaką ledynams. Nustatyta, kad poledyniniai ežerai išsenka daug greičiau, nei manyta anksčiau. Tokių telkinių vandens svoris vis dažniau pasiekia kritinę masę, dėl to ledas skyla.

Pavyzdžiui, vienu atveju didžiulio poledyninio ežero vanduo ištekėjo vos per 90 minučių, o susidariusi srovė buvo galingesnė nei Niagaros krioklių. Ledo paklotės dugną pasiekęs vanduo išjudina visą ledyną. Tai dažnai baigiasi atskilusiais didžiuliais ledkalniais. Panašiai Grenlandijos ledynus veikia ir vis dažniau iškrentantis lietus.

Komentarai (0)