Pamenate nemenko dėmesio sulaukusią istoriją apie Havajuose ant sustingusios lavos augančius stebuklingus grybus, kurių kvapas moterims sukelia iš proto varantį orgazmą? Atsirado norinčiųjų išmėginti uodžiamąjį afrodiziaką, o išmėginus – pasidalinti įspūdžiais.

Ne taip seniai buvo skelbta apie Havajuose ant ugnikalnių šlaitų dygstančius ryškiai oranžinius grybų vaisiakūnius, kurie moterims sukelia spontanišką orgazmą. Taip teigė vieno prieš 15 m. atliko gan prieštaringai vertinamo tyrimo autoriai. Jų teigimu, dėl šio grybo skleidžiamo kvapo intensyvų ekstazės jausmą patirtų apie pusę moterų.

„Atvirai kalbant, tai buvo pats šlykščiausias kvapas, kokį tik mano šnervėms yra tekę uosti per visą savo gyvenimą, – tinklaraštyje Discover be užuolankų pareiškė Christie Wilcox – moteris, pasiryžusi išbandyti magiškojo grybo poveikį. – Patikėkite, jie dvokia baisiau už pūvantį lamantino lavoną.“

Nemenko atgarsio sulaukę Dictyophora genties orgazmo grybai su savitu tinkleliu dygsta ant 600 – 10  000 m. senumo lavos šlaitų. 2001 m. žurnale „International Journal of Medicinal Mushrooms“ buvo publikuotas straipsnis, kuriame pristatomi tyrimo rezultatai byloja, jog šių grybų skleidžiamas kvapas (tiksliau – dvokas) moterims yra nepaprastai stiprus afrodiziakas.

Tiesa, tyrimo imtis – tokia menka, kad ją vargu ar galima vadinti reprezentatyvia: eksperimente savanoriškai dalyvavo 16 moterų ir 20 vyrų. Jų buvo prašoma tiesiog pauostyti grybo, kuris, kaip kalbama, smarkiai dvokia.

Šešioms eksperimente dalyvavusioms moterims grybo kvapas sukėlė spontanišką orgazmą. Dešimčiai kitų, kurios grybų smarvę uodė trumpiau, buvo užfiksuotas žymiai intensyvesnis širdies plakimas.

Buvo prieita išvados, kad grybo vaisiakūniuose susiformuoja „į hormonus panašūs junginiai, kurie gali pasižymėti žmogaus organizme lytinės sueities metu išsiskiriančių biocheminių mediatorių (angl. – neurotransmitters) savybėmis“.

„Jei reikėtų kaip nors apibūdinti tą grybų skleidžiamą kvapą, man jis pasirodė panašiausias į vyro sėklos kvapą, – toliau savo įspūdžiais dalijosi grybo sužadinamosiomis grybo kvapo savybėmis susidomėjusi Ch. Wilcox. – Tik šiuo atveju toji sėkla būtų ne šviežia, o senstelėjusi, irstanti. Kitaip tariant – liguisto kvapo, dvokianti.“

Kaip rašo Holliday, orgazmą šis kvapas sukėlė moterims, kurių nosyje veikia Jakobsono organas (jis dar vadinamas ir vomeronazaliniu organu). Manoma, kad šis nosyje esantis organas yra rudimentinė evoliucijos liekana, daugelio žmonių organizme nebeatliekanti jokios funkcijos. Žinduolių organizmuose šis organas sukelia „dantų šiepimo“ reakciją, užuodus tam tikrus kvapus (šlapimo, išmatų). Kadaise šiuo organu žmonės užuosdavo feromonus.

O štai, pavyzdžiui, gyvatei gomurio priekinės dalies įdubime esantis Jakobsono organas atstoja nosį. Ten yra vadinamojo uoslės epitelio, kuris yra ypač jautrus cheminėms medžiagoms. Todėl gyvatė kaišiodama liežuvį gena kvapiąsias aplinkos molekules Jakobsono organo link. Ne tokį jautrų Jakobsono organą turi ir kai kurie varliagyviai, driežai bei žinduoliai.

„Tyrimais nustatyta, kad šitą rudimentinį organą nosyje turi apie 55 proc. žmonių, – rašo Ch. Wilcox. – Procentinė reikšmė labai panaši į 2001 m. atlikto tyrimo rezultatus.“

Tačiau Jakobsono organo tyrimais išsamiau susipažinusi entuziastė priėjo išvados, kad dėl šio organo kyla nemažai debatų ir pateikiama prieštaringos informacijos. Štai vienas 2001 m. tyrimas byloja, kad „bent vieną Jakobsono organo įdubėlę savo nosyje turi daugiau kaip 90 proc. žmonių“. Taigi, imties „žirklės“ išties labai plačios – nuo 55 iki 90 proc.

Ne mažiau įdomios ir paties orgazmo grybo savybės. Pasirodo, jo vaisiakūnis auga nepaprastai greitai – išdygti ir sunykti gali vos per 45 min. Orgazmo grybo gentainis, pavadinimu Dictyophora indusiata, skleidžia ne ką malonesnį dvoką, kuris primena žarnyno išskyras.

Nepaisant klaikaus kvapo, šie grybai kai kuriose senovės kultūrose buvo laikomi ypatingais, turinčiais magiškų galių. Štai Meksikos teritorijoje gyvavusiose kultūrose šio grybo buvo valgoma per pranašysčių apeigas. O Naujojoje Gvinėjoje šie grybai dėl „savybių, leidžiančių numatyti ateitį“, buvo laikomi šventais.

Nigerijoje jorubos genties žmonės šiuos grybus vadina „Akufodewa“ – kur „ku“ reiškia „mirti“, „fo“ – „dėl“, „ode“ – „medžiotojas“, „wa“ – „ieškoti“. Tai reiškia, kad grybo dvokas gali privilioti medžiotojus ir suklaidinti juos kvapu, primenančiu yrančius kritusio gyvūno palaikus.

Kinijos liaudies medicinoje šiais grybais gydoma dauguma uždegimų, skrandžio opa, nervų ligos. Pietų Kinijos gyventojai šiais grybais gydosi nuo kosulio, viduriavimo, plonosios žarnos uždegimo ir net nuo mažakraujystės.

Komentarai (3)