Žmonės didžiuojasi savo intelektu, bet paneigti gyvūnų protinius gebėjimus yra puikybė ir rimta klaida.

Gyvūnai moka atlikti įvairius veiksmus, pasinaudodami savo protu ir apsvarstydami kitas situacijas, nesusijusias su esamomis problemomis.

Svarstant apie mūsų mažųjų brolių protinius gebėjimus prisimenami šunys, bezdžionės ir drambliai, bet minčių kartais kyla net dėl vaisinių muselių.

Žinoma, tai atitinkamo muselinio lygmens, bet vis tiek aukštesnio negu veiksmai pagal kažkieno pateiktą programą.

Toliau - dešimt įdomių faktų apie gyvūnų intelektą.

Vilkai leidžiasi mokomi geriau negu šunys

Tai patvirtina eksperimentas aprašytas mokslinio žurnalo PLOS ONE straipsnyje.

Keturiolika šešių mėnesių vilkiukų ir tiek pat šuniukų stebėjo treniruotą šunį atidarantį dėžutę ir privalėjo pakartoti šį triuką.

Vilkiukai su užduotimi susidorojo visi, o šuniukų tik dešimt.

Lemurai puikiausiai analizuoja ir įvertina žmogaus elgesį.

Keletas žmonių prie valgių stalo sėdėjo užrištomis akimis, kiti be raiščių.

Lemurai iš karto suprato, kurie žmonės gali matyti maistą ir kurie nemato, ir pradėjo vagiliauti maistą iš sėdėjusių užrištomis akimis.

Zebrinės amadinos - vaidybos meistrės

Zebrinės amadinos gali apsimesti sveikomis net rimtai apsirgusios, tikslas – privilioti partnerį.

Žmonės nėra vienintėlė rūšis galinti apgaudinėti savo pažįstamus.

Paukšteliai–giedoriai atminties trūkuma kompensuoja kūrybiškumu

Žvirblių giminės paukšteliai–giedoriai neturi geros atminties, bet dažniausiai sugalvoja naujas savo giesmeles.

Tyrimai parodė, kad šių giedorių patinėliai greičiau užmiršta turimą informaciją ir atminties resursus naudoja besimokydami naujas melodijas.

Žiurkės didžiuojasi ypač gera atmintimi

Žiurkių darbinė atmintis gerai išvystyta – sugebėjimas „laikyti mintyje“ turimos informacijos fragmentus pasiteisina jų veikloje.

Ši savybė leidžia joms išvengti spąstų, statomų vis tose pačiose vietose.

Dresuoti galima net ir drozofilus

Netgi tokie primityvūs padarai, kaip vaisių muselės, išmoksta daryti sprendimus.

Pvz., tyrinėtojai drozofilų grupę ištreniravo atokiau laikytis nuo tam tikrų kvapų zonų.

Drozofilos taip pat turi erdvinę atmintį, prisimindami objektų išdėstymą ir prognozuoja jų galimą pasirodymą.

Drambliai ne tik protingi, bet ir užjaučiantys

Drambliai užsirekomendavo, kaip vieni protingiausių žinduolių planetoje, be to jiems nesvetima užuojauta gentainiams.

Išsiaiškinta, kad jeigu dramblių grupėje vienas jų pergyvena vienokį ar kitokį stresą, kiti prieina prie jo ir jį ramindami paglosto savo straubliais.

Šuo - geriausias žmogaus draugas

Šunys ne be reikalo vadinami geriausiais žmogaus draugais. Juos taip pripratinome prie savęs, kad jie galvoja apie šeimininkus net tada, kai jų nebūna greta.

Iš keturių kvapų rūšies – pažįstamo žmogaus, nepažįstamo žmogaus, pažįstamo šuns ir nepažįstamo šuns, stipriausią reakciją jų smegenyse sukelia pirmojo varianto kvapas.

Bendžionės - išskirtinai užsispyrusios

Bezdžionės, nežiūrint savo protingumo, gali būti labai užsispyrusios.

Grupei bezdžionių kaip atlygis už trijų įvairių užduočių sprendimą buvo pasiūlytas maistas.

Gyvūnai, vykdydami trečio tipo užduotis, naudojo tą pačią taktiką kaip ir dviem pirmosioms užduotims, nors derėjo daugiau pagalvoti.

Bezdžionės neatsisakė savo užsispyrimo net po šimto bandymų.

Šimpanzės puikiai supranta, kas tai yra mada

Šimpanzės linkusios į savotišką mados laikymąsi net savo bandoje.

Kai vienoje grupėje įtakinga beždžionė į savo ausis įsistatė kuokštelį žolės, kitos šimpanzės darė tą patį. Jų grupėje mada išliko ilgai – net po pradininkės mirties.

Komentarai (5)