Sibire tikrai pradėjo „banguoti žemė“: pildosi niūrios mokslininkų prognozės (Video)

Dėl žmogaus veiklos mes išlaisvinome šimtus tūkstančių metų įkalintą energiją iš žemės gelmių. Tai niekaip neveikia klimato? CO2 kiekis atmosferoje per paskutinius 100 metų išaugo 40%. Pagal turimus ledo kernus, tai vienintelis toks šuolis per 10,000 metų. Tikrai masinio anglių naudojimo pradžia yra tik sutapimas.

buvo 700-800 ppm ledo praktiškai išvis Žemėje beveik nebuvo, vidutinė temperatūra buvo >10C aukštesnė, Arkties vandenyne +25C būdavo.

Na nebūčiau tiek tikras, kad nebus. Jei golfo srovė dings - greitai pradėti vėsti gali. Čia reikia labai tikslių kompiuterinių modelių, bet sutinku, įmanomas variantas, kad visai nutirptų ledas, o tada klimatas dar sparčiau šiltų. Tiesa, manau jau ir 600ppm nepasieks, sparčiai vystosi atsinaujinanti ir jos vystymosi tempus manau vis tiek nurašo. Elektromobiliai irgi gali pagauti augimo tempą greitai ir iki 2040 VDV niekas negamintų. Taip pat plinta car sharing ir autopilotai panašu bus didelėje dalyje mašinų nuo 2020. Jei jie pasiteisins ir patys galės vairuoti, tai nereikės nei taksi, nei nuosavo - įmonių autoparko automobiliai patys atvažiuos, paims tave ir nuveš bei tai kainuos pigiau, nei asmeninis automobilis. Man tik labia baisu, ar mes nebūsim pavėlavę jau? P.S. ledynmetis gerai atvėsintų planetą

busim pavelave. Rysys tarp CO2 augimo ir klimato silimo turi milziniska inercija. Jei visiskai nustotumem gaminti CO2, klimatas ir toliau siltu dar ne vienus metus. Klimato atsilimas pradeda ijungineti ir taip vadinamus "feedback loops", i.e. sylantys vandenynai absorbuoja vis maziau CO2, kol pradeda patys ji isskirt, mazejantys ledynai atspindi maziau saules energijos ir, zinoma, pats didziausias-amzino isalo tirpimas su milijonais tonu CO2 ir metano. Plius, net ir tuo atveju, jei CO2 didejimas visiskai neprisidetu prie klimato kaitos, jis visvien yra labai negerai vandenynams, kurie darosi vis rugstesni. Rugstus vanduo yra peilis koralu barierams ir maziems gyvunams, kurie yra vandenynu maisto grandines pamatas. Visos bedos atsiremia i viena paprasta dalyka-zmoniu populiacijos augima. Mes galim vairuot teslas, but vegetarais, neskraidyt lektuvais, bet jei susilauki bent vieno vaiko tavo visas gamtos tausojimas eina suniui ant uodegos (skaiciuojant ilguoju laikotarpiu). Konservatyviais skaiciavimas 2050tais bus 9 milijardai gyventoju, visi nores pavalgyt, apsirenkt, isgyvent.. Net'e jokios clean tech milzinisko populiacijos augimo neofsetins. Mano nuomone, dabar reikia ruostis praziemojimui-pirkti saugu nekilnojamaji turta, diversifikuot investicijas ir ruostis blogiausiam. Beje, labai rekomenduociau paziuret BBC dokumentika apie planetos zmoniu populiacijos augima. Nera nauja, bet gera. Vadinasi "how many people can live on planet earth"

Na jei atsisakom iškastinės energetikos, CO2 emisijų lieka tik maža dalis. Tiek absorbuoti gali gamta ir po truputį galėtų pradėti valytis. Realiai, sudėtinga kažką konkrečiai sakyti, kai neturi detalios simuliacijos su naudotomis prielaidomis. O dėl to, kiek žmonių gali gyventi - čia sudėtingas klausimas ir remiasi į kelias prielaidas. Anksčiau atrodė, kad kai bus pasiekta 1mlrd žmonių - ištiks badas, bet jo nėra. Technologijos daug ką keičia. Taip ir čia. Jei perdirbimas toliau augs, energijos gavyba pereis į atsinaujinančią. CO ir CO2 pradės išgaudinėti nebe iš naftos, dujų ar anglių, o iš atmosferos - situacija stabilizuosis ir išlaikomos populiacijos dydys priklausys tik nuo investicijų. Auginti maistą galima vertikaliuose soduose, kurie ateityje galėtų naudoti, kad ir termobranduolinius reaktorius.

Dėl Golfo tai siūlyčiau pažiūrėti į tundrų žemėlapį: Apie vertikalius sodus jau šimtą metų kalbama ir nieko nedaroma, nes kaina nesveika gaunasi, pumpuot vandenį, trąšas, apšvietimas....

technologas, augs maisto kaina, pradės ir vertikalūs sodai atsipirkti. Taip pat sparčiai pinga technologijos, realiai pinga ir energija. Turėtų dabar būt elektros kainos pikas. Dėl populiacijos trendų - iš tikrųjų sudėtinga prognozuoti tiek daug skirtingų regionų iškart, nes faktorių yra įvairių. Tuo labiau, kuo toliau nuo spėjimo, tuo labiau išsiskiria trend'ai. Pvz non-renewable resources remaining kreivės šuolis turėjo būt atgal į viršų, nes išmoko išgauti naftą iš skalūnų. Ir šiaip paskutinių 15 metų datos neįtraukia. Kodėl? Kitas dalykas, čia daro prielaidą, kad tarša prives prie ekonomikos žlugimo - matome, kad ne. Atsinaujinančios energetikos pritaikymas turėtų būt stiprus pagyvėjimas ekonomikai, nes sukišama daug pinigų ir darbo į infrastruktūros pritaikymą iš naujo. Elektromobilių pramonė - tas pats. Perėjimas nuo naftos/dujų/anglių pramonėje prie biomasės - diversifikuoja tiekimą. Aišku, šalys kurios kliovėsi žaliavų eksportu - patirs fiasko. Pvz output per capita ir services per capita kažkodėl neva labai stipriai krenta, nors visai nėra logikos tokiam kritimui. Prekės per capita auga dėl technologinio progreso, services per capita dėl atsirandančių laisvų pajamų ir šiek tiek technologijų. Maistą auginti irgi vis dar mokomasi ir išauginama vis daugiau. Pvz., ta pati Japonija. Ten vidutinis ūkininko amžius 65-70 metų. Dominuoja maži žemės sklypai. Ir tai ne dėl to, kad negalima stambiau žemę dirbti, o dėl to, kad vyriausybė labai proteguoja smulkiūs ūkininkus, o jaunimas nenori rankomis dirbti. Technikai per maži sklypai. Daug žemės dar pasaulyje neišnaudojama, o kur naudojama, dar daugiau nei pusė neišnaudoja net 1/3 savo potencialo. Paimkim Rusiją, turi ~20% pasaulio derlingų plotų, panašiai kaip Kinija. Bet jie net sau pakankamai maisto neišsiaugina su 130mln populiacija. O dabar pasižiūrim Kiniją. Su šiek tiek mažesniu plotu derlingos žemės išmaitina 10x didesnę populiaciją ir dar sugeba eksportuoti. Jei vien Rusija susitvarkytų savo žemės ūkį, maisto galėtume išauginti papildomai dar milijardui gyventojų. Na ok, tebūnie, dėl klimato tik 500mln.