Mokslininkai patvirtino, kad ant Rytų Antarktidos ledo skydo atsirado tūkstančiai nerimą keliančių sodriai mėlynų ežerų.

Kodėl tai kelia nerimą tyrėjams? Jie jau yra tai matę. Grenlandijos ledo skydas sparčiai ỹra, nuo 2011 iki 2014 metų neteko 1 trilijono tonų ledo, ir tyrėjų nuomone, prie to svariai prisideda šie ežerai.

JK tyrėjų komanda išanalizavo šimtus palydovais darytų atvaizdų ir meteorologinius Langhovde ledyno Rytų Antarktidoje duomenis, ir pirmą kartą išsiaiškino, kad tarp 2000-ųjų ir 2013 metų susiformavo beveik 8000 tokių ežerų.

Kai kurie tokie tirpsmo vandens – supraglacialiniai – ežerai nuteka į po jais esantį ledą, kas gali destabilizuoti visą ledo skydą.

Ledo lentynos yra storos, plūduriuojančios ledo lytys, susiformuojančios, ledynui ar ledo masei slenkant tolyn nuo kranto linijos, tuo tarpu ledo skydas yra didelis ledyno gabalas, dengiantis didesnį, nei 50 000 kvadratinių kilometrų plotą.

Ši naujiena stebina, nes tyrėjai lig šiol manė, jog Rytų Antarktida gan atspari kintančiam klimatui ir šylančiam vandenynui, ir sutelkė tyrimų pastangas Antarktidos pusiasalio tyrimams.

Antarktidos pusiasalis yra šiauriausia Antarktidos žemyno dalis, ir pastaraisiais metais joje ryškėja spartaus atmosferos ir vandenyno temperatūros kilimo ženklai.

Tuo tarpu Rytų Antarktidos ledo skydo irimas buvo ne toks ryškus, ir dabar tyrėjai nerimauja, kad žinių apie supraglacialinių ežerų formavimąsi trūkumas neleis numatyti pasekmių.

„[Rytų Antarktida yra] kontinento dalis, kurią žmonės ilgai laikė santykinai stabilia,“ sakė glaciologas Stewartas Jamiesonas iš Durhamo universiteto The Washington Post.

„Ten nieko nevyksta, labai labai šalta, tad pirmieji supraglacialiniai ežerai ant ledo paviršiaus aptikti visai neseniai.“

Kaip aiškina Mooney, vasarą kylant temperatūrai, tokie ežerai formuojasi ant ledo skydų paviršiaus, ir ant slenkančių ledynų, nusitęsusių į vandenyną.

Šie ežerai ilgai nesilaiko – jie išnyksta arba vėl užšaldami (geriausias variantas), nuteka vertikaliai per plaukiojantį ledą, ar išsilieja į upes upes, nutekančias į po apačia esantį ledą.

Pastarieji du variantai Grenlandijoje graužia ir silpnina ledo skydų ir ledo lentynų struktūrą, spartindami savo irimą.

„Kartais tyrėjams netgi pavykdavo užfiksuoti iš ledyno pagrindo tiesiai į jūrą plūstančius gėlo vandens srautus,“ pažymi Mooney.

„Tokia šalto gėlo vandens injekcija į sūrų vandenį prie panirusio ledyno krašto gali sukurti tornadus primenančias povandenines sroves, dar spartinančias ledo tirpsmą.“

Tad, kodėl tūkstančiai šių ežerų atsirado Rytų Antarktidoje vos per trejetą metų? Spėjote teisingai – dėl kintančio klimato.

Komanda išsiaiškino, kad per 13 stebėjimo metų, šilčiausia (Pietų pusrutulio) vasara buvo tarp 2012 ir 2013, kai iš viso buvo 37 „teigiamo laipsnio dienos“, ir vidutinė paviršiaus oro temperatūra sausį buvo 0,8 °C.

Palyginimui 2007/2008 metų vasarą teigiama temperatūra buvo tik penkias dienas, o vidutinė dienos paviršiaus oro temperatūra sausį buvo -1,8 °C.

Per 2012/2013 vasarą, Langhovde’o ledyno paviršiuje susidarė 36 procentais daugiau naujų ežerų ir paviršinių kanalų nei kada nors anksčiau.

„Išsiaiškinome, kad ežerų susidarymas, kaip ir buvo galima tikėtis, tiesiogiai koreliuoja su regiono oro temperatūra, tad didžiausias ežerų skaičius, bendras ežerų plotas bei gylis būna didžiausi, kai pakyla temperatūra,“ sakė Jamiesonas The Washington Post.

Tyrėjai dar nesirengia vadinti to Rytų Antarktidos ledo skydo pabaigos pradžia, sakydami, kad jei reikalai liks tokie, kokie yra dabar,pernelyg nerimauti neverta.

Bet 2016 liepą patvirtinus karšiausiu pasaulio mėnesiu nuo temperatūros registravimo pradžios, ir dešimtuoju iš eilės mėnesiu, kai rekordus viršijantys karščiai fiksuoti visame pasaulyje, turėsime priprasti prie istorinių kylančių temperatūrų, o tai gali reikšti vis daugiau ir daugiau supraglacialinių ežerų.

„Ežerų dydis … dabar dar ko gero nėra pakankamas, kad ką nors padarytų dabar, bet jei klimato šilimas tęsis, galime tikėtis, daugiau ir didesnių ežerų. Štai tokios perspektyvos,“ sako Jamiesonas.

Tyrimas publikuotas Geophysical Research Letters.