Mokslininkai Lenkijoje aptiko neįprastą skruzdėlių koloniją, kuri sugeba išgyventi nepaisant to, kad yra įstrigusi košmariškose sąlygose – apleistame branduoliniame bunkeryje be šviesos ir be maisto.

Mažosios miško skruzdėlės (Formica polyctena) paprastai būstą įsirengia ant miško pakloto, kasdien ieško ant medžių gyvenančių amarų išskyrų, savo racioną papildo vabzdžiais. Todėl mokslininkai labai nustebo, kai atrado šių skruzdžių koloniją, kuri sugeba jau daug metų išgyventi žemoje temperatūroje tamsioje erdvėje, kur jos net neturi maisto, rašo „New Scientist“.

2013 m. šią koloniją vakarų Lenkijoje, netoli Tamplevo esančiame apleistos Sovietų Sąjungos laikų branduolinės bazės bunkeryje rado šikšnosparnius skaičiuojantys savanoriai. Neįprastomis skruzdėmis susidomėjo Wojciechas Czechowskis ir Zoologijos institutas Varšuvoje.

Mokslininkas kartu su kolegomis nusprendė šią koloniją patyrinėti iš arčiau. Jie pastebėjo, kad mažosios miško skruzdės lizdą pasistatė ant terakotinių bunkerio grindų tiesiai po ventiliacijos vamzdžiu. Žiūrėdami aukštyn penkių metrų ilgio vamzdžiu jie ir suprato, kaip bunkeryje išvis atsirado šios skruzdės. Tiesiai virš vamzdžio ant miško pakloto įkurtas 60 centimetrų aukščio skruzdžių lizdas.

Tačiau kadangi metalinis ventiliacijos vamzdžio dangtis yra surūdijęs, jame atsiradę nedidelių skylių, kai kurios skruzdėlės gali įkristi per vamzdį. Tai joms – kelionė tik į vieną pusę, į bunkerį.

Skruzdės gali ropoti 2,3 metro aukščio bunkerio sienomis, tačiau dėl kažkokios priežasties jos niekada nelipa ant bunkerio lubų, tad niekada ir nepasiekia ventiliacijos vamzdžio, kuriuo galėtų užlipti aukštyn namo.

Tad ką daro sukritusios skruzdės? Tą, ką jos darytų ir miške – susiburia į krūvą, pasistato lizdą ir bando išgyventi. Dabar skruzdžių lizdas jau dengia didžiąją dalį patalpos grindų, kurių dydis yra 3 m x 1 m.

W.Czechowskis su bendradarbiais ieškojo įrodymų, kad bunkeryje įkalintos skruzdėlės turi kokį nors maisto šaltinį, tačiau nieko nerado. Mokslininkai teigia, kad skruzdėlės yra pasmerktos mirti iš bado aklinoje tamsoje. Buvo rasta daug negyvų skruzdžių kūnų – jais užkloti keli centimetrai grindų.

Be jokio maisto bunkerio skruzdės miršta greičiau nei gyvenančios žemės paviršiuje, bet kadangi kolonija yra nuolat papildoma naujomis, kurios įkrenta per vamzdį, ji yra išaugusi iki pakankamai didelės.

Tai paaiškina vieną neįprastą šio lizdo savybę. Kai tyrėjai pradėjo jame ieškoti jauniklių, nieko nerado – nei lervų, nei lėliukių, nei tuščių kokonų. Kolonija neturėjo motinėlės, neturėjo ir nė vieno patino. Mokslininkų teigimu, tai nėra įprastas lizdas – tai tik į lizdą panaši struktūra, kurią skruzdėlės darbininkės instinktyviai pastatė.

Komentarai ()