Kaip jums tokie pietūs? 110 tonų gurkšnis su 500 kg užkandžiu (1)
Mėlynieji banginiai yra didžiausi kada nors Žemėje gyvenę sutvėrimai. Įdomu tai, kad savo dydį jie išlaiko misdami vienais mažiausių sutvėrimų, gyvenančių vandenyne – kriliais, į krevetes panašiais vėžiagyviais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maisto ieškantys mėlynieji banginiai atplaukia į zonas, kuriose gyvena kriliai, atveria savo burnas tam tikru kampu ir ima plaukti didžiuliu greičiu.
Dėl didelio pasipriešinimo plaukiant vandenyje jų burna dar labiau išsiplečia, o liežuvis, kurio dydis prilygsta drambliui, įtraukiamas, taip burnoje sukuriant pakankamai daug erdvės.
Banginis tokiu būdu praryja apie 110 tonų vandens bei jame esančius krilius, kurie yra prafiltruojami ir galiausiai praryjami.
Manoma, kad mažų aukų filtravimas yra itin efektyvus maitinimosi būdas. Visos didžiausios žuvys, tokios kaip rykliai ar jau minėti mėlynieji banginiai, minta būtent filtruodami savo maistą.
Tačiau niekas dar nebuvo apskaičiavęs, kiek energijos banginiai sunaudoja nerdami į krilių apgyvendintas teritorijas ir ten juos gaudydami. Šio darbo ėmėsi Britų Kolumbijos universiteto mokslininkas Jeremy Goldbogenas.
J. Goldbogenas prie 265 mėlynųjų banginių, gyvenančių Kalifornijos ir Meksikos pakrantėse, nugarų pritvirtino įrašinėjimo ir sekimo prietaisus. Prietaisai įrašinėjo banginių poziciją, jų greitėjimą bei garsą, taip pat supančio vandens sukuriamą slėgį.
Garsas šiuo atveju buvo svarbus tuo, kad išmatavus pro banginio kūną slenkančio vandens garsą, galima apskaičiuoti greitį, kuriuo jis plaukia.
Iš viso mokslininkas sugebėjo įrašyti 650 maitinimosi sesijų. Per kiekvieną jų banginis užtruko vieną minutę, kol įsibėgėjo iki 13 km/h greičiu. Jeigu jums atrodo, kad tai – mažas greitis, turėkite omenyje, kad šis milžinas sveria 180 tonų. Palyginimui, daugkartinis olimpinis čempionas Michaelas Phelpsas 100 metrų peteliške nuplaukia vidutiniu 7 km/h greičiu.
Kiekvienas įsibėgėjimas kainuoja daug energijos – nuo 770 iki 1900 kalorijų. Be to, į banginio burną besiveržiantis vanduo sukuria milžinišką pasipriešinimą, dėl to greitis mažėja ir banginis turi nerti bei įsibėgėti iš naujo. Mėlynasis banginis per 10 minučių įsibėgėja apie 3–4 kartus.
Nepaisant to, ištyrus surinktus duomenis paaiškėjo, kad šis maitinimosi būdas yra itin našus. Nepaisant didelių energijos sąnaudų, banginis maitindamasis gauna nuo 6 iki 240 kartų daugiau energijos, negu jos sunaudoja. Tai priklauso nuo banginio dydžio ir kokiu tankiu išsidėstę kriliai.
Jeigu banginis atakuoja pakankamai tankų krilių būrį, jis gali praryti iki 500 kilogramų krilių, o tai sudaro 457 000 kalorijų – 200 kartų daugiau kalorijų, negu jų sunaudoja maitinantis. Tuo metu mažas banginis, besitaikantis į ne tokį tankų krilių būrį, gali gauti vos apie 8000 kalorijų, tačiau tai vis tiek yra 8 kartus daugiau nei jų sunaudojama.
Palyginimui, jūrų ūdros gauna 4 kartus daugiau kalorijų iš maisto, negu sunaudoja maitindamosi, o Vedelio ruoniai – apie 10 kartų. Jeigu mėlynasis banginis suranda itin tankų krilių būrį, jo maitinimosi našumas yra apie 10 kartų didesnis už bet kurį kitą vandenyje gyvenantį sutvėrimą.
Šaltinis: Blogs.discovermagazine.com
