Kai kurie žmonės savo vokiečių aviganius vadina vilkšuniais, tačiau tikrieji vilkšuniai atrodo šiek tiek kitaip. Čekoslovakų vilkšuniai išvesti dirbtinai, tai buvo karinis projektas, siekiant specialiosioms pajėgoms sukurti superšunį, kuris būtų ištvermingas lyg Karpatų vilkas ir klusnus kaip vokiečių aviganis.

1955 m. tuometinėje Čekoslovakijos socialistinėje respublikoje pradėtas vykdyti biologinis eksperimentas kryžminant darbinius vokiečių aviganius su Karpatų vilkais.

„Šunys iš dalies pateisino projektą, kadangi buvo greitesni, judresni, pasižymėjo geresne uosle, rega ir reagavimu į aplinką. Viską jie daro daug greičiau, mato toliau, girdi geriau – tokie turborobotukai. Vienintelė problema, kad jie nenori dirbti taip, kaip Malinua [belgų aviganis]. Jeigu jie dirbtų kaip Malinua, tai būtų išvis idealus šuo“, – tikina čekoslovakų vilkšunių veisėja Daiva Rimaitytė.

Eksperimentiniai šunys buvo vertinami atliekant įvairius testus.

„Reakcija į žmogų, reakcija į aplinką, paieška. Buvo labai griežtai atrenkami tolimesniam veisimui ir darbui. Šunys, sėkmingai įveikę testus, eidavo tarnauti. Deja, tie, kurie testo neįveikdavo, buvo užmigdomi“, – pasakoja D. Rimaitytė.

Po dešimtmečio pagrindas naujos veislės ateičiai buvo paruoštas. Dar vėliau, 1982 m., čekoslovakų vilkšunių veislė oficialiai pripažinta nacionaline. 1989 m. Tarptautinė kinologų federacija šiuos šunis pripažino ir patvirtino jų standartą.

„Vilko yra likę apie 30 proc. [...] Pirmas šios veislės atstovas į Lietuvą atvažiavo 2002 m. Pirmoji čekoslovakų vilkšunių vada gimė veislyne „Girios dvasia“ 2006 m. Nuo to laiko iki dabar Lietuvoje gyvena apie 40 [šios veislės] šunų. Didžioji dalis šuniukų išvežami į užsienį“, – sako čekoslovakų vilkšunių veisėja.

Plačiau apie šiuos superšunis – laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže:

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai (1)