Pasak žurnale „Lancet Planetary Health“ paskelbto tyrimo, šio amžiaus pabaigoje prognozuojama, kad du iš trijų Europos gyventojų patirs karščio bangų, pakrančių potvynių ir kitų su orais susijusių katastrofų poveikį, kurį daugiausiai lems globalinis atšilimas. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių planetoje, nuo klimato kaitos gali nukentėti 350 mln. žmonių iš 31-os pasaulio šalių.

Mirčių skaičius dėl klimato kaitos gali padidėti 50 kartų

Manoma, kad 2071-2100 metais Europoje su orais susijusios stichijos pasiglemš 152 tūkst. gyvybių per metus. 1981-2010 m. šis rodiklis siekė vos 3000 mirčių, rašoma JAV naujienų portale CNN.

Mokslininkai prognozuoja, kad 99 proc. atvejų didžiausią žalą žmonių gyvybei ir sveikatai padarys karščio bangos, labai didinančios mirčių riziką nuo širdies ir kraujagyslių ligų, insultų ir kvėpavimo takų ligų.

„Prisiminkime siaubingas karščio bangų pasekmes 2003 m. Europoje ir 2010 m. Rusijoje, kai mirė tūkstančiai.

Vien mintis, kad tokių atvejų padaugės, yra bauginanti“, – sakė Andrew Grundsteinas, Gruzijos universtiteto Geografijos departamento profesorius, kuris, beje, nedalyvavo minėtame tyrime.

Didžiausia rizika – Pietų Europos gyventojams

Tikėtina, kad sunkiausias pasekmes patirs Pietų Europa. Beveik visi, gyvenantys Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje bei Slovėnijoje, galimai bus paveikti oro stichijų, kurios kasmet gali sukelti 700 mirčių vienam milijonui žmonių.

Palyginimui, tik vienas iš trijų gyventojų būtų paveiktas Šiaurės Europoje: Danijoje, Islandijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Be karščio sukeltų mirčių, kasmetinis potvynių sukeltų mirčių skaičius padidėtų nuo 6 dabar iki 233 amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu sausros gali sumažinti vandens atsargas, naudojamas maisto produkcijai bei paprasčiausioms reikmėms , net 138 mln. žmonių.

Praeityje atlikti tyrimai rodo, kad tarp veiksnių, galinčių padidinti katastrofų riziką ateityje, – populiacijos didėjimas, urbanizacija ir migracija.

„Mūsų rezultatai rodo, kad ateityje klimato kaita bus pagrindinis prognozuojamų nelaimių kaltininkas, atsakingas už daugiau nei 90 proc. padidėjusios rizikos populiacijai, – sako Giovanni Forzieri, Europos Komisijos Jungtinio Tyrimų Centro narys ir pagrindinis naujojo tyrimo autorius. – Populiacijos gausėjimas, migracija ir urbanizacija atsakys už likusius 10 proc.“

Vardijamos septynios žmonėms pavojingos stichijos

Pasak mokslininkų, per ateinančius dešimtmečius Europa turės pasiruošti didžiuliams klimato pokyčiams. Siekdami suvokti ekstremalaus klimato poveikį ateityje, mokslininkai sujungė klimato kaitos ir žmonių populiacijos didėjimo prognozes su panašių nelaimių atvejais ir mirčių skaičiais.

Nelaimių aprašymai padėjo mokslininkams nustatyti „žmonių pažeidžiamumą“ – kaip įvairiose klimato sąlygose esančius žmones veikia septynios stichijos: karščio bangos, šalčio bangos, gaisrai gamtoje, sausros, upių ir pakrančių potvyniai bei audros.

„Tyrimas rodo, kad jei globalinis atšilimas nebus pripažintas kaip viena pagrindinių problemų ir nebus imtasi atitinkamų adaptacinių priemonių, amžiaus pabaigoje kasmet apie 350 milijonų europiečių gali būti paveikti žalingų ekstremalių klimato sąlygų, mirtingumas dėl oro kaitos išaugs net 50 kartų, lyginant su šia diena“, – teigė Forzieri.

Tyrimas buvo finansuotas Europos Komisijos ir atliktas Jungtinio Tyrimų Centro mokslininkų iš klimato mokslų ir žmogaus geografijos sričių.

Sumažės tik šalčio bangų

Nors prognozuojama, kad šalčio bangų ir mirčių nuo jų sumažės, tai nekompensuos mirčių skaičiaus didėjimo dėl karščio bangų, potvynių, gaisrų gamtoje, oro audrų ir sausrų.

„Itin svarbu prisiminti, kad mirčių skaičius dėl karščio stipriai lenkia mirčių sumažėjimą dėl šalčio nebuvimo, – įsitikinęs Seanas Sublette'as, nepelno organizacijos „Climate Central“ meteorologas. – Amžiaus pabaigoje mirčių skaičius per metus dėl šalčio gali nesiekti nė dešimties, tačiau mirčių skaičius dėl karščio – apie 151 500“.

Duomenys bus naudingi ieškant prisitaikymo priemonių

Tyrimo prognozės neįtraukė kaip kintamojo šiltnamio dujų sumažėjimo ar mažinimo politikos, kadangi mokslininkai mano, kad požiūris, jog šių dujų išmetimas nesikeis, yra artimiausias realybei.

„Taip pat tyrimas neįtraukė medicininių technologijų pažangos ar oro kondicionavimo sistemų galimybių – oro kondicionavimas Europoje dabartiniu metu yra daug mažiau paplitęs, negu JAV,“ – sako S. Sublette'as. – Tačiau žemesnio ekonominio statuso žmonės bet kuriuo atveju kentės nuo su karščiu susijusios klimato kaitos, nes oro kondicionavimas jiems gali būti nepasiekiamas. Karštis taip pat bus stipresnis miestuose“.

Pasak ekspertų, tyrimo duomenys bus naudingi specialistams, įsitraukusiems į miestų planavimą, ar politikams, siekiantiems sumažinti klimato kaitos pasekmes.

Mokslininkų teigimu, žemės išnaudojimas ir miestų planavimas gali būti itin svarbus siekiant suformuoti sveiką, ištvermingą ir anglies pėdsako nepaliekančią visuomenę.

Šios sritys siūlo energijos naudojimo ir šiltnamio dujų išmetimo mažinimo strategijas, taip pat rekomenduojama mažinti urbanizaciją, priklausomybę nuo automobilių ir pan.

Daugeliu atveju tai pats efektyviausias įrankis siekiant sumažinti žmonių pažeidžiamumą nuo gamtos stichijų.

Komentarai (1)