Mokslininkai skelbia netikėtus duomenis apie pirmąją gyvybę Žemėje ()
Gyvybės užuomazgos Žemėje tikriausiai egzistavo jau prieš 3,95 mlrd. metų, kai mūsų dar jauną planetą bombardavo kometos ir joje beveik nebuvo deguonies, paskelbė mokslininkai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimą atlikusi komanda pristatė fosilijas, kurias vadina seniausiais žinomais iškastiniais gyvybės įrodymais.
Tai grafito grūdeliai, įsiterpę į senovines nuosėdines uolienas, rasti Labradore, Kanadoje.
Anksčiau seniausiais gyvybės pėdsakais buvo laikomi įrodymai iš Kvebeko, apie kuriuos buvo pranešta kovo mėnesį.
Jų amžius yra maždaug 3,8–4,3 mlrd. metų, bet vienas naujojo tyrimo autorių ano datavimo procesą pavadino „itin ginčytinu“.
„Tai – seniausi įrodymai. Mūsų pavyzdžiai taip pat yra seniausios Žemėje išlikusios antplučio uolienos“, – elektroniniuose laiškuose naujienų agentūrai AFP tvirtino Tsuyoshi Komiya iš Tokijo universiteto.
Tos uolienos yra panašios į darinius, kuriuose buvo Kvebeko pavyzdžiai.
Ankstyvųjų organizmų fosilijų yra labai nedaug, o uolienos, užsilikusios iš tų laikų, dažnai būna prastai išsilaikiusios.
Sunkus dalykas seniausios gyvybės Žemėje ieškantiems mokslininkams yra įrodymas, kad organines liekanas suformavo gyvi organizmai, o ne geologiniai procesai.
Šioje mokslo srityje siekiama ne vien tiksliai nustatyti gyvybės mūsų planetoje pradžią, bet ir padėti suprasti, ar gyvybė galėjo egzistuoti arba tebeegzistuoja kitose Saulės sistemos planetose, pavyzdžiui, Marse.
T. Komiya ir jo komanda studijavo grafitą uolienose iš šiaurinės Neino provincijos dalies Saglek Bloko Labradore Kanadoje.
Mokslininkai nustatė jo izotopų sudėtį, cheminių elementų pėdsakus ir padarė išvadą, kad šis grafitas yra biogeninis – kad jį išskyrė gyvi organizmai.
Kokie tai buvo organizmai ir kaip jie atrodė, lieka paslaptis.
„Analizuosime kitus šios organinės medžiagos ir aplinkinių mineralų izotopus, tokius kaip azotas, siera ir geležis, kad identifikuotume organizmų pobūdį“, – kalbėdamas apie kitą etapą sakė T. Komiya.
Be to, analizuojant pačios uolienos sudėtį galima įvertinti aplinką, kurioje tie organizmai gyveno, sakė jis.
Jei jo komandos išvados yra teisingos, jos reiškia, kad gyvybė Žemėje atsirado geologiškai praėjus vos sekundei nuo jos susiformavimo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų.
Iki minėtų Kvebeko fosilijų, kurių aprašymą taip pat paskelbė mokslo žurnalas „Nature“, seniausiais laikyti gyvybės pėdsakai buvo rasti po Grenlandijos ledo kepure. Jų amžius – 3,7 mlrd. metų.
Išsamiai su tyrimu susipažinti galima šioje svetainėje.
