Ši žuvis turi varganą skeletą ir popieriaus plonumo odą, tačiau kaip ji išgyvena tokiame gylyje, kur traiško net metalą? Su tuo susijęs net ir prastas jų kvapas ()
Giliausiose Ramiojo vandenyno gelmėse, kur nuolat tamsu ir jaučiamas didžiulis slėgis, gyvena keisčiausi gyviai. Neseniai mokslininkai aptiko žuvį, kuri gali gyventi daug giliau nei kitos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Marianų įduboje, daugiau kaip 8000 metrų gylyje, buvo pastebėta žuvis, kuriai suteiktas žavingas Marianų gleiviažuvės (angl. Mariana snailfish, lot. Pseudoliparis swirei) vardas.
Pasak vieno iš Marianų įdubą tyrinėjusių mokslininkų Thomo Linley, šios žuvys gali gyventi ir dar giliau, rašoma independent.co.uk. „Mūsų žiniomis, 8200 metrų buvo teorinė riba, kurioje dar gali gyventi žuvys“, – sako Niukastlo universitete (Newcastle University) dirbantis T. Linley
Marianų gleiviažuvė savo kūne turi ypatingą cheminę medžiagą, vadinamą trimethylamine N-oxide arba TMAO, kuris ir padeda joms išgyventi milžinišką spaudimą tokiose gelmėse. Minėtas TMAO yra ta medžiaga, kuri sugedusioms jūros gėrybėms suteikia nemalonų žuvies kvapą. Kuo giliau gyvena žuvis, tuo daugiau joje aptinkama šios cheminės medžiagos.
Nepaisant tokių atšiaurių gyvenimo sąlygų, gleiviažuvė atrodo labai trapi. Jos nepakankamai išsivysčiusį skeletą dengia popieriaus plonumo oda. „Marianų gleiviažuvės yra kol kas giliausiai gyvenančios mums žinomos žuvys. Jos tikrai neatrodo labai atsparios, kad gyventų tokiose gelmėse, tačiau jos yra puikiai tam prisitaikiusios.
Vandenynų gelmėse mūsų laukia dar daug siurprizų. Nuostabu matyti, kad tokiose vietose, kuriose žmonėms atrodo, kad neįmanoma išgyventi, klesti ypatingos gyvybės formos“, – sakė kita tyrime dalyvavusi jūrų biologė Mackenzie Gerringer iš Vašingtono universiteto (University of Washington).
Marianų gleiviažuvės maitinasi vandenyno dugne