Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
bahuriux 2019-05-27 19:19
bahuriux 2019-05-29 05:24
Noriu.
bahuriux 2019-05-30 15:45
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... -klausimus
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... ato-kaita-
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... to-chaosui?
Pradžiai susipažinti arba atsiminti.
immortallt 2019-05-30 23:41
Pradžioje reiktų prisiminti, kad atmosferos atvėsimas yra šaltas kompresas kai įsimetus infekcija - temperatūrą numuš ir nukels mirtį kelioms valandoms gal, bet problemos neišspręs.
Kaip galime atsisakyti GHG emisijų? Šilumos ūkyje Lietuva padarė milžinišką progresą - šįmet/kitąmet 80% šilumos bus iš atsinaujinančių šaltinių. Jei apmokestintume dujas, dyzeliną šildymui apmokestintume kaip ir dyzeliną transportui, uždraustume anglis, laisvai pasiektume 90%. Kitose šalyse situacijos įvairios, bet bet kokiu atveju per 15 metų čia liks šilumos siurbliai.
Elektros ūkis - čia jau lengva. 20 metelių atsinaujinanti ir akumuliatoriai kartu bus pigiausias sprendimas. Kur yra, hidroelektrinės atliks antrinio-tretinio rezervo funkcijas, kur jų trūks, turbūt biometanas ar pan. neiškastinis kuras.
Transportas - čia kol kas sunkiau, prireiks bent 30 metų, kad bent 60% transporto būtų pakeista elektra. Proveržis galimas antros kartos biodegalų, bet kol kas stagnuoja, nes paprastas kuras per pigus, o tyrimam niekas neskiria pakankamai pinigų. Bet ateina, ir susitvarkys.
Žemės ūkis - čia yra blogiausia dėl netvaraus ūkininkavimo, kurį lemia silpna valdžia, o ne tai, kad kitaip neina.
Ir jei jau nori užsiiminėti teraformingu, tai vieninteliu protingu būdu laikau auginti dumblius ir juos skandinti į gylį, iš kur CO2/metanas neiškils dar labai ilgai taip iš esmės grąžinant dalį "iškastinio kuro" atgal, iš kur ir paėmėme. Bet čia yra labai daug rizikų, kad gali sugriauti visą ekosistemą ir padaryti priešingai. Lygiai taip pat kaip ir pats sakai, antžeminius branduolinius bandymus nutraukė, nes pradėjo vėsti oro temperatūra, kristi derlius. Tai jei medžiai visame pasaulyje pradės lėčiau augti, tai CO2 daugės ar mažės? Temperatūrą gal ir numuši, bet sugriausi visą ekosistemą, mirsi iš bado arba ligų. Geriau?
Yra vienintelis būdas į priekį - baigti remti iškastinį kurą, skatinti atsinaujinančių išteklių technologijų tobulėjimą, pigimą ir jų gamybos apimtis. Ir vystyti technologijas kaip atgal dalį CO2 sukišti žemėn.
bahuriux 2019-05-31 13:40
Kolkas temperatūra yra pakilusi labai nedaug nuo paskutinio "teraformingo" (antžeminių branduolinių bandymų) http://www.drroyspencer.com/wp-content/ ... 018_v6.jpg reikia laukti kokius bent 10-30 metų ir įdėmiai stebėti, galbūt jokių radikalių priemonių net nereikės, jei trendas persivers į žemėjimo pusę. Kol nėra viršytas kažkoks kritinis negryžtamas taškas, berods +2,5C nuo preiš industrinio lygio, dabar yra kiek +1,6C, tol viskas normaliai. Bet tuose straipsniuose siūloma jau dabar daryti bandymus ir simuliacijas, kad atėjus laikui, būtume "apsiginklavę" reikiamomis technologijomis. Mano manymu geriausia priemonė ta, kuri turi laikiną poveikį kokems tarkim iki 10 metų neilgiau, nes procesas turi būti valdomas ir jei riekia nutraukus turi atsistatyti viskas į savo vietas. Planktono auginimas gali būti labai ilgalaikė sunkiai valdoma, bei prognozuojama priemonė. Manau geriau purkšti iš balionų, ar spec lėktuvų aerozolius stratosferoj. Bilas Geitsas remia vieną perspektyvų projektą, mano manymu vertas dėmesio https://inhabitat.com/bill-gates-endors ... -projects/
Dėl CO2 mažinimo. Mano supratimu, kad ir ką bedarytume iki 0 sumažinti neįmanoma, bent jau ne per artimiausius 50 metų.
Arkties ledas atspindi saulės šviesą, bet niekas dar turbūt iki šiol nebuvo pagalvojęs, kad plotas į kurį patenka saulės spinduliai sąlyginai labai mažas, nes kampas mažas ir patys arkties ledynai maži. Beto vanduo geriau geriau atiduoda IR į kosmosą, ledas kaip tik šilumos izoliatorius, čia dar didelis kalusimas ar tai šildo, o galbūt kaip tik vėsina vandenyno temperatūrą. Paskui dar yra procesai apie kuriuos niekas negalvoja dėl saulės aktyvumo kitimo pastoviai kinta heliosferos dydis. Kai saulės aktyvumas mažesnis daugiau didelės energijos kosminių spindulių patenka į žemės atmosferą, susidaro debesys jie irgi įvairiai įtakoja globalia ir atmosferos temperatūrą (šimtais kartų didesnis veiksnys nei CO2) priklauso kokiam aukštyje jie yra. Nuoruodų neturiu laiko ieškoti dabar, dėl Arkties čia mano samprotavimai pasitelkiant fizikos žinias, tai nežinau ar yra tyrimų ta tema.
HCNOSP 2019-05-31 19:56
Diskutuojantiems apie sieros aerozolių skleidimą atmosferoje ar bombų sprogdinimus, jau išvardinau daugybę priežasčių, kodėl tokie veiksmai būtų neracionalūs.
1. Neigiamai paveiks hidrologinį ciklą - daugelyje vietų kritulių kiekis sumažės.
2. Gali pražūtingai paveikti regioninius klimatus, pavyzdžiui, sukelti badą
3. Nevėsina ašigalių taip stipriai, kaip tropikų, tad norint sustabdyti poliarinių ledo skydų tirpimą, likusią planetos dalį tektų atvėsinti žemiau priešindustrinės eros lygio
4. Tai niekaip nesprendžia pasaulio valstybių, kuris yra labai menkai tikėtinas. Nebent pavyktų sukurti tokius aerozolius, kurie nesukeltų bent dalies čia išvardintų problemų. Kita išeitis galėtų būti kažkoks pasaulinis fondas, iš kurio būtų kompensuojami valstybių patirti nuostoliai.
Tokios idėjos sklando bent nuo 1974-ųjų, tačiau iki šiol nėra jokių rimtesnių planų ar politinių susitarimų, kuriais būtų realiai planuojamas aerozolių skleidimas, todėl tai galima laikyti daugiau teoriniais pasvarstymais nei rimtais praktiniais sprendimais. Geriausias būdas būtų "konservuoti" anglies dioksidą kažkokiais fosilizacijos, absorbcijos, dirbtinės fotosintezės ar, kaip minėjo immortalt, biologiniais būdais.
P.S. bahuriux, gal galėtum, kokia nuorodą, apie tai jog branduoliniai bandymai buvo uždrausti dėl mažėjančios temperatūros, nes aš randu tik informacijos apie tai, jog pagrindinė priežastis buvo didėjantis radiacijos fonas. Ypač po to, kai JAV vaikų dantyse buvo aptiktas didėjantis radioaktyvaus stroncio-90 didėjimas.
A study of hundreds of thousands of deciduous teeth, collected by Dr. Louise Reiss and her colleagues as part of the Baby Tooth Survey, found a large increase in 90Sr levels through the 1950s and early 1960s. The study's final results showed that children born in 1963 had levels of 90Sr in their deciduous teeth that was 50 times higher than that found in children born in 1950, before the advent of large-scale atomic testing. An article with the study's initial findings was circulated to U.S. President John F. Kennedy in 1961, and helped convince him to sign the Partial Nuclear Test Ban Treaty with the United Kingdom and Soviet Union
Much of the stimulus for the treaty was increasing public unease about radioactive fallout as a result of above-ground or underwater nuclear testing, particularly given the increasing power of nuclear devices, as well as concern about the general environmental damage caused by testing
bahuriux 2019-06-01 11:53
Buvo netgi ir t.lt rašoma apie tai dabar googlas išvis nerodo nieko ta tema, įmesiu jei rasiu. Na tai labai nepatogi tiesa, nesakau kad sąmokslas, bet. Na ir žinoma, kad branduolinių bombų, ypač atominių fission antžeminiai sprogdinimai nemažina radiacinio fono. Taip pat googlėj nerasite nieko, apie tarybų sąjungos planą branduolinio karo atveju, jei būtu suduotas staigus smūgis ir nebūtu spėta sureaguoti. Susprogdinti Sibiro miškuose ant žemės visas branduolines bombas ir sukelti super ledynmetį, kad laimėtojų neliktu. Vien tai Atbaidė Amerika nuo noro pulti tarybų sąjungą, nes laimėti nėra jokių šancų, dar ir šiandien tas palnas neprarado aktualumo, nors branduolinių galvučių Rusijoje sumažėjo, nuo 40000 iki berods 10000. Jie neklystu t.lt irgi apie tai buvo rašoma.
HCNOSP 2019-06-01 15:21
į atmosferą, yra iš esmės neteisingas.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
6 pagrindinės priežastys, kodėl pasaulyje tiek daug žmonių neigia klimato kaitą: kodėl tai vyksta ir kaip tai susiję su šimtais milijonų dolerių (Video, Apklausa)