Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km (4)
Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo ir trupinto betono krūvą. Toks radinys atrodo visiškai neįdomus. Bet jei nuvalytumėte viršutinį sluoksnį, rastumėte didelį metalinį diską. Šis – pritvirtintas prie žemės. Čia ir prasideda visas įdomumas: tai ne šiaip senas diskas, o suvirinto gręžinio dangtis. Atidarę jį rasite 12 kilometrų gylio skylę.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar 12 kilometrų yra gilu? Pasirodo, tai giliau nei giliausias vandenyno taškas – Marianų įduba. Tiesą sakant, tai yra giliausia skylė, kurią mes kada nors iškasėme savo planetoje, skelbia „Science Alert“.
Ši skylė yra vadinama „Kola Superdeep“ gręžiniu ir ji niekada nieko bendro neturėjo su iškastinio kuro gavyba. Gręžinys egzistuoja tik mokslo tikslais.
Kai aštuntajame dešimtmetyje sovietų mokslininkai pradėjo gręžtis į Žemės gelmes, jie tai darė, norėdami daugiau sužinoti apie planetos plutą.
„Tiesa yra tokia, kad mažiau žinome apie tai, kas yra po mūsų kojomis, nei apie tai, kas yra kitoje Saulės sistemos pusėje“, – aiškina Hankas Greenas.
Per kitus 24 metus mokslininkai su pertraukomis gręžėsi gilyn. Nors taip giliai, kaip planuota, prasiskverbti nepavyko, iki 1994 m. jie buvo įveikę kiek daugiau nei 12 kilometrų.
Tai tikrai ne menkniekis: toks gylis ir po 25 metų tebėra pasaulinio rekordas. Gręžimo technologija, kurią jie turėjo sukurti, kad galėtų tiek giliai kasti, yra nuostabi.
Bet ką sužinojome iš viso šio sunkaus darbo? Kaip paaiškina H. Greenas, sužinojome labai daug!
Pirma, tai, kad 12 kilometrų gilyje yra vandens. Mokslininkai tuo net nebūtų patikėję, jei nebūtų matę savo akimis.
Beveik 7 kilometrų gylyje, jie aptiko 24 rūšių seniai išnykusių vienaląsčių organizmų mikroskopines fosilijas.
Jie taip pat pasiekė 2,7 milijardų metų senumo uolienas, ir tai yra nuostabu, tačiau šios uolienos pasirodė esančios mokslininkams nepakeliamu iššūkiu.
Kodėl? Kadangi jų temperatūra buvo apie 180 °C, maždaug 80 laipsnių karščiau, nei prognozavo mokslininkai, ir jie negalėjo pereiti per tokį karštį.
Ar kada nors sugalvosime, kaip nusileisti dar toliau? Na, 1994 metai buvo labai seniai, todėl nereiktų sakyti – ne.