„Atgaivinome formą, kurios Žemėje nebuvo jau milijonus metų“. Kaip mokslininkai bandė sukurti dinozaurą ir kokios skonio būtų jo mėsa?  (1)

Žmonės ir dinozaurai Žemėje niekada nevaikštinėjo vienu metu, tačiau jei taip būtų buvę, greičiausiai mūsų protėviai tikrai būtų pabandę ant laužo išsikepti velociraptorių, o, galbūt net dalį tiranozauro.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar neturime jokių galimybių iki galo išsiaiškinti, ar dinozaurai buvo delikatesas, ar vis dėlto jų mėsa buvo tai, ko daugiau niekada nenorėtume dėti į burną. Nepaisant to, mokslininkai pabandė rasti gyvūną, kurio skonis turėtų mus bent iš dalies įtikinti, kad valgome milijonų metų senumo padarą.

Dauguma žino, kad paukščiai yra šių dienų dinozaurai – tiesiog per milijonus metų evoliucija iš jų atėmė aštrius dantis, bet užaugino snapus ir plunksnas. O štai viename tyrime mokslininkai iš Jeilio ir Harvardo universitetų net pabandė pakoreguoti vištos embrionus, kad galėtų išgauti kaukolę, panašią į velociraptoriaus.

„Ilgainiui vištos kūnas ėmė panašėti į dinozauro. Tai paaiškino, kodėl snukis buvo trumpesnis, bet nepaaiškino, kodėl snapas iš dalies išliko“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Jeilio universiteto paleontologijos ir zoologijos docentas Bhartas Anjanas Bhullaris.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad paukščiai turi išskirtinį genų rinkinį, nurodantį kūnui augti į išorę, ir to pasekmė – ilgainiui susiformuoja snapas. B.A. Bhullario komanda šią dalį iš vištos pašalino, kad atkartotų genus, kuriuos turėjo dinozaurai. Galiausiai embrionams buvo leista augti, o to rezultatas – vištos-velociraptoriaus hibrido kaukolė.

„Kadangi pirminiai genai buvo paveikti, visa veikla persimetė į genus, panašius į roplių. Ką mes padarėme šiuo eksperimentu, tai grįžome atgal evoliucijos keliu ir atgaivinome formą, kurios Žemėje nebuvo jau milijonus metų“, – teigia B.A.Bhullaris.

Skonis – ne kaip vištienos

Toks eksperimentas sukėlė daug klausimų: juk jei įmanoma sukurti vištą, panašią į dinozaurą, ar tai reiškia, kad dinozaurų skonis buvo kaip vištienos? Ekspertai sako, kad ne visai.

Dalis dinozaurų buvo galingi, dideli ir baugūs gyvūnai. Remiantis velociraptoriaus nagų pavyzdžiais, kuriuos mokslininkams pavyko rasti ir išsaugoti, B.A. Bhullaris spėja, kad jų mėsos skonis turėjo būti panašus į vanago ar erelio mėsos skonį.

„Turiu pasakyti, kad visuose mano matytuose filmuose apie dinozaurus, taip pat „Juros periodo parke“, velociraptorių nagai yra vaizduojami neteisingai. Jie buvo dvigubai didesni, o jų forma buvo, galima sakyti, lygiai tokia pati, kaip erelio“, – sako B.A. Bhullaris.

Žinoma, daugeliui kyla natūralus klausimas: o kokio skonio yra ereliai ir vanagai? Egzotinės mėsos entuziastai sako, kad ji labai primena kalakutieną, tačiau turi stipresnį kvapą ir skonį, kadangi tai – plėšrūs paukščiai.

Grobuonio skonis

Gyvūno mėsos skonis priklauso nuo to, kokia yra jo raumenų sandara, taip pat nuo to, ką jis valgo. Štai greitai judantys dinozaurai (pavyzdžiui, velociraptoriai) turėjo turėti daug greitai susitraukiančių raumenų skaidulų. Na, bet ne visi dinozaurai buvo greiti ir, žinoma, ne visi vien vaikščiojo žeme. Kai kurie buvo žolėdžiai, kai kurie skraidė, o kai kurie atrodė ir mažiau gąsdinantys.

Kadangi dinozaurai yra ropliai, B.A.Bhullaris siūlo manyti, kad primityvių dinozaurų skonis galėjo būti panašus į krokodilų. Egzotinės mėsos kompanijos „Osgrow“ įkūrėjas Paulas Cookas CNN sakė, kad krokodilų mėsa atrodo kaip kiaulienos kepsnys, o ir jos skonis itin primena kiaulieną.

„Kai kurie žmonės mano, kad krokodilo mėsos skonis bus kaip žuvies, kadangi krokodilas daugiausia laiko praleidžia vandenyje, tačiau ji labiau primena kiaulieną, nors ir galėtum pasakyti, kad tas gyvūnas gyveno vandenyje. Krokodilo mėsa tikrai neprimena vištienos“, – teigia P.Cookas.

Tiesa, ekspertai sako, kad tokių paukščių kaip vištų, balandžių ar kitų mažų plunksnuočių nuvertinti vis dėlto nereikėtų.

„Tie gyvūnai, kurie išgyveno masinį rūšių išnykimą, gali išgyventi praktiškai bet ką. Būtent mažesni paukščiai, panašūs į vištas, jį ir išgyveno“, – sako B.A.Bhullaris

2007 metais atliktame tyrime, kuris buvo publikuotas žurnale „Science“, buvo atskleista, kad kai kurios baltymų sekos, gautos iš tiranozauro fosilijos, labai priminė baltymų sekas, kurias turi vištos. Taigi, teisingiausia būtų teigti, kad skonis labai priklausytų nuo to, kokį dinozaurą norėtume suvalgyti.

Parengta pagal CNN

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(8)
(4)
(4)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: