„Jis viena ranka kabino pusiau skystas srutas, sudarytas iš išmatų, šlapimo ir tualetinio popieriaus, ir jas ėdė“. Mokslininkai Amazonės atogrąžų miškuose pirmą kartą išvydo tai, ko anksčiau nebuvo regėję  ()

Ar žinote, koks gyvūnas yra pats baisiausias? Tinginys. Linksmą snukutį ir du pirštus turintis bei lėtai judantis padarėlis, patogiai įsitaisęs... tualete, rašoma sciencealert.com. Pagaliau gavome progą susipažinti su tinginių „porūšiu“ – tualeto tinginiais. Nesileiskite apkvailinami žaviojo snukučio. Garsusis gamtos laidų vedėjas seras Davidas Attenborough galėjo mus įspėti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Keistoji istorija nutiko Amazonės atogrąžų miškuose, šiaurės rytinėje Peru dalyje, kur gyvena dvipirščiai tinginiai (Choloepus didactylus). Šie nuostabūs, paslaptingi gyvūnai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, kybodami žemyn galva. Jie minta įvairiais lapais, žiedais, vaisiais, žieve ir ūgliais.

Šioje atogrąžų miškų dalyje yra ir žmonių. 1984 m. pastatyta tyrimų stotis „Estacion Biologica Quebrada Blanco“ beveik be pertraukų naudojama nuo 1997 m. Mokslininkai keičia vienas kitą, atsižvelgiant į atliekamus tyrimus.

Tyrimų stotyje yra visi elementariausi patogumai, žinoma, įskaitant ir tualetą, t. y. žemėje iškastą duobę, ant kurios uždėtas unitazo dangtis. Būtent šioje vietoje vieną naktį 2001 m. lapkričio pradžioje mokslininkai pirmą kartą išvydo tai, ko anksčiau nebuvo regėję. Į tualeto medinius turėklus buvo įsikabinęs tinginys. Gyvūnas... puotavo.

„Jis viena ranka kabino pusiau skystas srutas, sudarytas iš išmatų, šlapimo ir tualetinio popieriaus, ir jas ėdė, – 2011 m. darbe rašė mokslininkų komanda. – Kai šio keisto elgesio stebėti susirinko daugiau žmonių, tinginys išsiropštė iš išvietės ir įsirioglino į artimiausią medį.“

Vienkartinį atvejį būtų galima paaiškinti tuo, kad tinginys negalavo ir todėl taip neįprastai elgėsi, tačiau gyvūnų vizitas pasikartojo. Ir ne vieną kartą. Tyrimų stoties mokslininkai iš viso užfiksavo daugiau nei 26 atvejus, kai tinginiai užkandžiavo žmonių ekskrementais. Buvo pastebėti tiek pavieniai tinginiai, tiek motina su į kailį įsikibusiu jaunikliu. Gyvūnai visuomet lankydavosi naktį (nieko nuostabaus, juk dieną jie daugiausia miega) ir neretai lietui lyjant. Permirkę tinginiai išlįsdavo iš tualeto ir lėtai grįždavo į medžius.

Kodėl gi tinginius, kurie anksčiau niekada nebuvo pastebėti ėdantys ką nors kitą, išskyrus augalinį maistą, taip sudomino išmatos?

Galbūt atsakymą į šį klausimą padės rasti kiti išmatas ėdantys gyvūnai? Prie koprofagų galima priskirti graužikus ir kiškiažvėrius, pavyzdžiui, triušius, taip pat iš dalies šunis, kumeliukus, paršiukus ir primatus (išskyrus žmones). Koprofagija pastebėta ir tarp urvinių salamandrų.

Pagrindinė tokio elgesio priežastis – maistingosios medžiagos arba kitos medžiagos, padedančios virškinti.

Triušių organizmas neįsisavina maistingųjų medžiagų pirmą kartą suvirškinus maistą, todėl šie gyvūnai jį turi suvirškinti dukart. Koalos savo jauniklius maitina specialiomis išmatomis, kad paruoštų mažylių virškinimo sistemą perėjimui nuo pieno prie eukaliptų lapų. Jeigu trūksta maisto, urvinės salamandros gali misti ir šikšnosparnių ekskrementais.

Taigi, mokslininkai mano, kad tyrimų stoties tualete galėjo būti kokios nors maistingosios medžiagos ar mineralo, kuris ir masino tinginius. Pavyzdžiui, natrio, kurio neretai trūksta augalais mintantiems gyvūnams, ar net baltymų išmatose besirangančių kirmėlių pavidalu.

Kita vertus, tokios „vaišės“ gali kelti pavojų tinginiams, nes atsiranda tikimybė užsikrėsti kenksmingomis žmonių bakterijomis ir kitais parazitais. Tikėtina, kad užkrėsti tinginiai susargdintų ir kitus gyvūnus.

Galiausiai mokslininkai nusprendė padaryti galą viešnagėms į išvietę. 2007 m. jie aptvėrė tualetą vielos tinklu, pro kurį tinginiai negali prasibrauti. Gal ir gerai padarė.

Šis įdomus atvejis buvo aprašytas 2011 m. žurnale „Mammalian Biology“ pasirodžiusiame straipsnyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(8)
(4)
(4)

Komentarai ()