Vienas įspūdingiausių tyrimų: ketina pragręžti Antarktidos ledą net iki 2,7 km gylio - tai padės suprasti, kokie kataklizmai gali prasidėti Žemėje ()
Europiečiai klimato tyrėjai ketina pragręžti Antarktidos ledą iki 2,7 km gylio ir pasiekti seniausią planetos ledą. Mokslininkai mano, kad tam prireiks penkerių metų. Apatinė ledo kerno dalis yra 1,5 mln. metų senumo. Tikimasi, kad joje bus regimi atskiri sluoksniai, o iš jų bus galima sužinoti, kaip per tūkstantmečius kito Žemės klimatas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ypač mokslininkams rūpi vienas klausimas: vandenyno dugno gręžiniai parodė, kad prieš maždaug 1,2 mln. metų pakito ledynmečių periodiškumas. Anksčiau lediniai laikotarpiai užeidavo maždaug kas 40 tūkst. metų, tačiau vėliau intervalai išaugo iki 100 tūkst. metų. Galbūt to priežastis yra atmosferos sudėtis ir temperatūra, o būtent šiuos rodiklius galima nustatyti iš ledo kerno. CO2 ir kitų medžiagų kiekį atmosferoje rodo maži oro burbuliukai, o įvairių deguonies ir vandenilio izotopų santykinis atskleidžia temperatūrą.
Pagal ledo kerną taip pat galima palyginti praeities ir dabartinį klimatą, o galbūt net prognozuoti būsimą. Mokslininkai galės pamatyti, kiek CO2 buvo atmosferoje tada, kai klimatas staigiai atvėsdavo ir ateidavo ledynmetis, ir įvertinti, ar yra konkretus kiekis, kuris galėtų paskatinti tokius pokyčius.
Atmosferoje besikaupiantis CO2 lemia klimato atšilimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali pakeisti vandenynų sroves ir taip sukelti ledynmetį.
